Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Liepa
    2022     
 

NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA Spausdinimo versija

Lino Špakausko kasmetinių atostogų metu nuo 2022-06-27 iki 2022-07-22  pirminę teisinę pagalbą gyventojams teiks Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Edmundas Vaitkevičius, tel.: 8 444 56172, 8 614 94192, el. p. [email protected]

Telšių rajono savivaldybės administracija visiems asmenims, kurie gyvena Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, teikia pirminę teisinę pagalbą.

Pirminė teisinė pagalba gyventojams teikiama tel.: 8 444 2 23 59, 8 698 44198, el. paštu: [email protected] arba atvykus į Telšių rajono savivaldybės administracijos 103 kabinetą nurodytu laiku:
Pirmadieniais     8.00–17.00 val.
Antradieniais     8.00–17.00 val.
Trečiadieniais    8.00–17.00 val.
Ketvirtadieniais 8.00–17.00 val.
Penktadieniais   8.00–15.45 val.

Pietų pertrauka: 12.00–12.45 val.

Pirminė teisinė pagalba – tai teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės bei savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo. Taip pat pirminė teisinė pagalba apima šių procesinių dokumentų parengimą: prašymų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutarčių dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymų dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, prašymų dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymų dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu.
 
Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjas pareiškia pageidavimą ginčą spręsti mediacijos būdu, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą dėl mediacijos vykdymo.

Mediacija – tai civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.

Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje https://vgtpt.lrv.lt/


VALSTYBĖS UŽTIKRINAMA NETEISMINĖ MEDIACIJA

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) siekia paskatinti gyventojus pasinaudoti valstybės užtikrinama neteismine mediacija, kad civiliniai ginčai pirmiausia būtų sprendžiami taikiu, derybų ir abipusių kompromisų būdu ir tik tuomet jeigu nepavyksta susitarti, kreiptis į teismą.  

Nuo 2020 m. sausio l d. Lietuvoje pradėta taikyti privalomoji mediacija šeimos bylose ir šio proceso poveikis turi reikšmę mediacijos plėtojimui sprendžiant ir kitus civilinius ginčus, nesusijusius su šeimos santykiais. Mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Ginčo šalims pasiekus jas tenkinantį susitarimą yra parengiama taikos sutartis. Pažymėtina, kad taikant mediaciją, ginčai dažnai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau su ginčo sprendimu susijusių išlaidų. Taip pat, bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Nepavykus susitarti mediacijos metu, neužkertamas kelias vėliau  kreiptis į teismą.

Kokiais atvejais galima neteisminė mediacija?

Valstybės užtikrinama neteismine mediacija galima dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama sudaryti taikos sutartį, pavyzdžiui: sprendžiant nesutarimus su bendrasavininkiu dėl naudojimosi bendromis patalpomis ar turtu; kitas asmuo negrąžina skolos ar daikto, siekiama padarytos žalos atlyginimo; sprendžiant ginčus su kaimynu dėl žemės sklypo ribų ir pan. Šiais ir kitais atvejais, kai yra kilęs civilinis ginčas ir jis dar nėra nagrinėjamas teisme, rekomenduotina, kad pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai suteiktų gyventojams informaciją apie galimybę spręsti kilusius ginčus pasinaudojant valstybės užtikrinama neteismine mediacija bei supažindintų su šios procedūros privalumais.         

Kokie yra neteisminės mediacijos privalumai?

Taikant mediaciją, ginčai dažnai išsprendžiami greičiau nei bylinėjantis teisme bei patiriama mažiau išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad kai asmeniui teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nors jis ir atleidžiamas nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, tačiau pralaimėjus bylą teisme jis nėra atleidžiamas nuo laimėjusios ginčo šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios priežasties, teismui atmetus ieškinį, kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas asmuo turėtų padengti savo lėšomis.

Mediacijos procesas taip pat yra neviešas, konfidencialus bei savanoriškas procesas, iš kurio bet kuriuo metu galima pasitraukti. Mediacija gali vykti ginčo šalims patogioje vietoje ir sutartu laiku. Nepavykus susitarti mediacijos metu, tai neužkerta kelio kreiptis į teismą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pradėjus civilinių ginčų mediaciją yra sustabdomi ieškinio senaties terminai. Dėl šios priežasties, net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo mediacijos būdu, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą.

Pažymėtina, kad jeigu asmuo turi teisę tik į iš dalies valstybės finansuojamą antrinę teisinę pagalbą 50, 25 ar 15 proc., valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos paslauga būtų kompensuojama apmokant 100 proc. valstybės lėšomis. Pavyzdžiui, asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 7291,08 Eur per metus, turėtų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą valstybei finansuojant tik 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kai tuo tarpu valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos paslauga būtų finansuojama 100 proc. Jei asmuo turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai, kaip ir antrinės teisinės pagalbos gavimo atveju yra didesni. Turto vertės normatyvas apskaičiuojamas pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir turimą turtą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos privalumus, gyventojai pirmiausia galėtų išbandyti spręsti kilusius civilinius ginčus pasinaudojant šia paslauga.           

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Asmenims, pageidaujantiems gauti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją, pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai turėtų padėti užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1R-28 patvirtintą prašymo vykdyti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją formą. Kartu su šia prašymo forma Tarnybai turi būti pateikiamas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas spręsti ginčą valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos būdu bei dokumentai, pagrindžiantys reikalavimą ir dokumentai, įrodantys pareiškėjo teisę gauti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją. Dokumentai, įrodantys asmens teisę gauti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją yra tokie patys kaip ir pageidaujant gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pvz. metinė asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracija, kartu pateikiant gautas pajamas ar išmokas pagrindžiančius dokumentus arba pateikiant kitus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnyje numatytus dokumentus, įrodančius asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas.          

Kaip parenkamas mediatorius?

Jeigu ginčo šalys pageidauja, kad mediaciją vykdytų jų iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo pasirinktas konkretus mediatorius (mediatorių sąrašas skelbiamas interneto svetainėje https://vgtpt.lrv.lt/ ir informacinėje teisinių paslaugų sistemoje TEISIS https://www.teisis.lt), Tarnybai, kartu su prašymu vykdyti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją nurodoma ir ginčo šalių suderinta pageidaujama mediatoriaus kandidatūra. Nepasirinkus pageidaujamo mediatoriaus, Tarnyba parinks mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kurie yra sudarę su Tarnyba valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos paslaugų sutartis.          

Kiek valandų kompensuojama valstybės lėšomis?

Valstybės lėšomis apmokama mediacija gali vykti iki 4 valandų. Pasibaigus šiam laikui, jeigu mediatorius įvertinęs mediacijos proceso eigą ir ginčo šalių išsakytas pozicijas nustato, jog toliau tęsiant mediacijos procesą tarp ginčo šalių yra tikimybė pasiekti taikų susitarimą, jo prašymu, valstybės užtikrinama neteisminė mediacija gali būti pratęsta dar 4 valandoms.          

Ar mediacijos metu sudaryta taikos sutartis yra privaloma?

Ginčo šalims pavykus taikiai išspręsti ginčą, mediatorius parengia taikos sutartį, kurią ginčo šalys pateikia teismui patvirtinti supaprastinto proceso tvarka. Teismo patvirtinta taikos sutartis tampa privaloma vykdyti abiem ginčo šalims. Jeigu kuri iš ginčo šalių sutarties nevykdo, ji gali būti vykdoma priverstinai.          

Kokiais atvejais valstybės užtikrinama neteisminė mediacija neteikiama?

Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai atsisakoma suteikti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją, jeigu asmuo, kuris teikia prašymą, kartu nepateikia dokumentų, įrodančių jo teisę gauti mediacijos paslaugas bei nepateikia kitos ginčo šalies rašytinio sutikimo spręsti ginčą valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos būdu. Taip pat, valstybės užtikrinama neteisminė mediacija negali būti teikiama, jeigu yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, pavyzdžiui: reikalavimas susijęs su ūkine komercine veikla ar savarankiška profesine veikla, kreipiamasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatirta turtinė žala, reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir kitais Įstatyme numatytais atvejais.
          
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos informacija

: