Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30310102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930010203
Balandis
    2020     
 

Atmintinės Spausdinimo versija

ATMINTINĖ

2019-11-29

VIEŠIEJI UŽRAŠAI. TEISINĖ INFORMACIJA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ (http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/del-viesosios-informacijos-ne-valstybine-kalba-pateikimo ) :
1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.
2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0B0253BB424C/TAIS_170492 ):
16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.
17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis.
Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.
23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas:
497straipsnis.Valstybinės kalbos nevartojimas
1. Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
2. Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.


KAIP RAŠYTI DATĄ?

2019-04-25

Dokumentuose data rašytina pagal Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles. Rašant trumpuoju būdu, metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais (2003-03-03), o mišriuoju būdu taip: 2003 m. kovo 3 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2001 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 2 (78) ne dokumentuose datos skaitmenų grupės gali būti skiriamos ir tarpeliais (2003 03 03). Nei dokumentuose, nei kituose oficialiuose tekstuose negalima rašyti taip: 2003-03-03 d., 2003.03.03, 03-03-03, 2003 m. kovo 03 d.

Mokslo metai  rašytini taip: 2003–2004. Įžambus brūkšnys datai žymėti netinka.

Ženklinant maisto produktus, data gali būti žymima pagal tarptautinius susitarimus.

Nors minėti reikalavimai yra ne kalbos, o susitarimo dalykas, datą pagal taisykles reikėtų rašyti ne tik oficialiuose, bet ir visuose kituose tekstuose. Juk pripratimas — antras prigimimas. Ypač laikytis nustatytų taisyklių pratintini mokiniai. Jiems derėtų paaiškinti, kokie dokumentai nustato, kaip rašyti datą, kad prireikus patys nesunkiai internete pasitikrintų ar pasitikslintų. Juk taisyklės gali ir pasikeisti.

 Kalbos tvarkytoja                                            Birutė Žulkutė


ATMINTINĖ

2019-03-07

KAIP RAŠYTI  TERMINIZUOTĄ JUNGINĮ

VIENO LANGELIO PRINCIPAS

Viešojo administravimo įstatyme vienas iš viešojo administravimo principų, reiškiantis, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje, pavadintas vieno langelio principu.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodo, kad vieno langelio principo   pavadinimas rašytinas be kabučių, kadangi terminai ir terminizuoti junginiai (pvz., gyvybės langelis, juodoji dėžė) rašytini be kabučių.

Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.

Šaltinis:

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/8526-vieno-langelio-principas

Parengė kalbos tvarkytoja Birutė Žulkutė


TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR ADMINISTRAVIMO SKYRIAUS KALBOS TVARKYTOJA (VYRIAUSIOJI SPECIALISTĖ) BIRUTĖ ŽULKUTĖ

ATMINTINĖ

2019-12-03

VIETOVARDŽIO TELŠIAI KIRČIAVIMAS

Miesto vardas Telšiai yra 3 kirčiuotės, tiek bendrine kalba, tiek tarmiškai vietovardis kirčiuojamas kaip kelmai, arkliai:

V. Telšiaĩ – arkliaĩ;

K. Telšių̃ – arklių̃;

N. Telšia ́ms –arklia ́ms;

G. Télšius – a ́rklius;

Įn. Telšiaĩs – arkliaĩs;

Vt. Telšiuosè – arkliuosè;

Š. Telšiaĩ – arkliaĩ. 


TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR ADMINISTRAVIMO SKYRIAUS KALBOS TVARKYTOJA (VYRIAUSIOJI SPECIALISTĖ) BIRUTĖ ŽULKUTĖ

ATMINTINĖ

2019-12-05

VARTOTINI PARDUOTUVIŲ PAVADINIMAI

Parduotuvė – bendras pardavimo įmonių pavadinimas. Gali būti įvairių prekių parduotuvės: maisto prekių parduotuvė, drabžių parduotuvė, batų parduotuvė, cheminių prekių parduotuvė ir pan.

Krautuvė, krautuvėlė – rečiau vartojamas žodžio parduotuvė sinonimas.

Butikas – prabangių (autorinių) drabužių ir aksesuarų parduotuvė.

Išparduotuvė – parduotuvės, kuriose paprastai prekiaujama garsių prekių ženklų prekėmis mažesnėmis kainomis.

Firminė išparduotuvė – išparduotuvė, kurioje prekiaujama vienos firmos pagamintomis prekėmis.

Mažų kainų parduotuvė – parduotuvė, kurioje prekių kainos labai žemos.

Automobilinė parduotuvė – automobilyje įrengta parduotuvė.

NEVARTOTINI PARDUOTUVIŲ PAVADINIMAI

Boutique – prancūzų kalbos žodis, lietuvių kalboje nevartotinas.

Žr. rekomendacinį Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6.

Drogas nėra tapęs bendriniu lietuvių kalbos žodžiu, tai simbolinis parduotuvės pavadinimas, drogas, drogerija nėra ir tarptautiniai žodžiai, tai prancūzų kalbos žodžiai: drogue – 1. chemikalai; 2. vaistas; 3. narkotikai; droguerie – 1. cheminių prekių parduotuvė; 2. psn. cheminės prekės, chemikalai (žr. „Prancūzų–lietuvių kalbų žodyną“, Vilnius, 1997, p. 297; „Le Petit Robert. Dictionnaire de la langue francaise“, p. 800).

Lietuviškai šias parduotuves galėtume vadinti tiesiog buitinių prekių parduotuvėmis.

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/436-drogas-drogerija

Kromas – senoji svetimybė, dabar vartotini žodžiai parduotuvė, krautuvė (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 82).
Senosios tarmėse vartotos svetimybės neteiktinos viešojoje kalboje, įmonių pavadinimuose, prekių ženkluose. Jos įmanomos meninio ar publicistinio stiliaus tekstuose kaip motyvuota stilistinė priemonė (žr. ten pat, p. 67).

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/11626-kromas-parduotuve-krautuve

Autolavkė (avtolavkė) – nevartotina svetimybė, lietuviškas pakaitas automobilinė parduotuvė (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 15). 

Kaip nevartotina svetimybė autolavkė (avtolavkė) teiktas ir 2005 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (p. 24).

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4550-autolavke-avtolavke-automobiline-parduotuve

Outletais, autletais (angl. outlet – išeiga, išėjimas; nutekėjimas) vadinamos parduotuvės, kuriose prekiaujama garsių prekių ženklų prekėmis mažesnėmis kainomis (prekės gali būti supirktos iš gamintojų ir prekybininkų, ištuštinančių sandėlius naujoms kolekcijoms, ar pan.). Pats gamintojas taip pat gali turėti tokių parduotuvių ir pigiau prekiauti savo pagamintomis prekėmis.
 Lietuviškai šios parduotuvės vadintinos išparduotuvėmis. Žodis teikiamas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“.
 http://www.vlkk.lt/konsultacijos/8675-outletas-autletas-isparduotuve


TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR ADMINISTRAVIMO SKYRIAUS KALBOS TVARKYTOJA (VYRIAUSIOJI SPECIALISTĖ) BIRUTĖ ŽULKUTĖ

2019-10-07

VIETOVARDŽIO VARNIAI KIRČIAVIMAS

Miesto vardas Var̃niai yra 2 kirčiuotės, tiek bendrine kalba, tiek tarmiškai vietovardis kirčiuojamas kaip var̃tai, ver̃šiai:
V. Var̃niai – var̃tai;
K. Var̃nių – var̃tų;
N. Var̃niams – var̃tams;
G. Varniùs – vartùs;
Įn. Var̃niais – var̃tais;
Vt. Var̃niuose – var̃tuose;
Š. Var̃niai – var̃tai.


2018-10-15

YPATINGOS REIKŠMĖS DOKUMENTŲ PAVADINIMAI

Vadovaujantis Lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 2.6.2 punktu,  ypatingos reikšmės dokumentų visi pavadinimo žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis:

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kitaip vadinamas Vasario16-osios aktu;

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, kitaip vadinamas Kovo 11-osios aktu, oficialus dokumento pavadinimas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, taip pat dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu arba Nepriklausomybės Aktu.

Taip pat didžiosiomis raidėmis rašomi visi šių pavadinimų žodžiai:

Lietuvos Statutas, Lietuvos Respublikos Konstitucija.

 Parengta pagal http://www.vlkk.lt/konsultacijos/9848-aktas-didziosios-raides


2018-10-15

BRŪKŠNIO IR BRŪKŠNELIO RAŠYMAS

Brūkšnelis

Brūkšnys be tarpų

(Alt+0150)

Brūkšnys su tarpais

(Alt+0150)

2016-01-01

Maršrutas Telšiai–Varniai

Telšiuose – Lietuvos kultūros sostinėje – vyksta daug renginių.

Lopšelis-darželis, mokykla-darželis, sekretorė-referentė

Sausio–kovo mėnesiais

Telšių rajono savivaldybė (toliau tekste – savivaldybė)

V. Mykolaitis-Putinas, Pavardenytė-Pavardenienė

2016–2017 m.

Planuojamas biudžetas – 2 tūkst. eurų.

1-asis, 2016-ieji, 50-metis

 

Praėjusiais metais skirta 230, šiemet – 350 eurų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

 

 

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: mokykla-darželis, paskaita-koncertas, socialinis-ekonominis ir kt.). Vietoj brūkšnelio negalima rašyti pasvirojo brūkšnio (klaida: lopšelis / darželis, l./d.)

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Jis rašomas su tarpais.

Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, pvz.: traukinys Vilnius–Kaunas; 12.30–16.30 valandomis; 2–4 kartus.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau tekste – VLKK) 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 1.6 punktą, 2006 m. rugsėjo 28 d. VLKK nutarimą Nr. N-2 (103), 2006 m. rugsėjo 28 d. VLKK nutarimą Nr. N-3 (104);
leidinius „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 125–137; „Kanceliarinės kalbos patarimai“ (parengė Pranas Kniūkšta, Lietuvių kalbos institutas). Vilnius, 1998.

Daugiau informacijos http: http://www.vlkk.lt/konsultacijos/9630-bruksnelis-tarp-asmenvardziu; http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4929-bruksnelis-bruksnys; http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/rasyba/bruksnelis


2018-11-21

VYRIŠKŲ PAVARDŽIŲ SU GALŪNE –A LINKSNIAVIMAS

PAVARDĖS ŠNIAUKA LINKSNIAVIMAS

(vienaskaita)

PAVARDĖS ŠNIAUKA LINKSNIAVIMAS

(daugiskaita)

PAVARDĖS ŠNIAUKAS LINKSNIAVIMAS (vienaskaita ir daugiskaita)

V. Šniauka

V. Šniaukos (tik vyrai)

Šniaukai (sutuoktiniai)

V. Šniaukas, Šniaukai

K. Šniaukos

K. Šniaukų

Šniaukų

K. Šniauko, Šniaukų

N. Šniaukai

N. Šniaukoms (tik vyrams)

Šniaukams (sutuoktiniams)

N. Šniaukui, Šniaukams

G. Šniauką

G. Šniaukas (tik vyrus)

Šniaukus (sutuoktinius)

G. Šniauką, Šniaukus

Įn. su Šniauka

Įn. su Šniaukomis (tik vyrais)

su Šniaukais (sutuoktiniais)

Įn. su Šniauku, Šniaukais

Vt. (nevartojamas)

Š. (kreipinys) Šniauka

Š. Šniaukos (tik vyrai)

Šniaukai (sutuoktiniai)

Š. Šniaukai, Šniaukai


2018-11-26

ĮMONIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS

Kabutėmis skiriami simboliniai pavadinimai: kavinė „Rožė“, AB „Sidabro gijos“. Rišliame tekste linksniuojami tik įmonės statusą reiškiantys žodžiai: buvau kavinėje „Rožė“, papasakojo apie akcinę bendrovę „Sidabro gijos“ (arba: papasakojo apie AB „Sidabro gijos“). Jei įmonės statusą reiškiančių žodžių nėra, kaitomas pats simbolinis pavadinimas: buvau „Rožėje“, papasakojo apie „Sidabro gijas“.

Tiesioginės reikšmės pavadinimai linksniuojami kartu su įmonės statusą reiškiančiais žodžiais: siunčiu laišką valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui (arba: VĮ Registrų centro Telšių filialui).

Pasitaiko netaisyklingai registruotų pavadinimų. Rišliame tekste, ypač ne dokumentuose, juos reikėtų rašyti pagal bendrąsias lietuvių kalbos rašybos taisykles: ne UAB „ROŽĖ“, o UAB „Rožė“.

Daugiau informacijos:

http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/del-simboliniu-pavadinimu-linksniavimo

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7680-didziosios-raides-simboliniai-pavadinimai

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6947-simboliniai-pavadinimai-linksniavimas



:
: 0