ŠULINYS. ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

Šachtinių šulinių įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-863 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo.

Šios Higienos normos reikalavimai privalomi vešiesiems šuliniams (tai šulinys, kurio vanduo vartojamas daugiau negu viename namų ūkyje, arba įrengtas viešoje vietoje), individualiems šuliniams (tai šulinys, kurio vanduo vartojamas viename namų ūkyje) rekomenduojami.

Tačiau norint išvengti šulinio vandens užterštumo (nitratais, pesticidais, mikrobine tarša ir pan.) ir dėl to galinčių kilti sveikatos problemų, ypač pavojingas užterštas vanduo kūdikiams, rekomenduojama vadovautis Higienos normos rekomendacijomis bei šulinį įrengti ir prižiūrėti pagal saugos sveikatai reikalavimus.

Šulinio vietos parinkimas

Pirmiausiai teritorija turi būti švari, apsaugota nuo potencialios mikrobinės ir cheminės taršos:

1. Vieta turėtų būti parinkta atsižvelgiant į požeminio vandens tėkmės kryptį. Pagal gruntinio vandens srautą galimi taršos objektai turi būti žemiau negu šulinys. Bet jei tokios galimybės nėra, galimos taršos objektų (ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, pesticidų, sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai, kapinės) atstumas iki šulinio turi būti ne mažesnis kaip 50 m.

2. Prie šulinio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios atstumas iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m.

Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos.

Šulinio įrengimas

Šulinys turėtų būti sudarytas iš šių dalių:

1. Atvirkštinis filtras - įrengiamas iš kelių smėlio ir žvyro sluoksnių, po 0,1–0,15 m storio. Bendras filtro storis turi būti 0,4–0,6.

2. Keturkampė arba cilindro formos šachta.

3. Antžeminė šulinio dalis (rentinys) - turi būti ne žemesnė kaip 0,8 m. Jis gali būti betoninis, gelžbetoninis arba medinis. Aplink šulinį įrengiama 1,5 m gylio ir 0,7–0,8 m pločio plūktinė molio arba priemolio užtūra, kuri užpilama 20 cm storio žvyro sluoksniu. Žemės paviršiuje aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betoninė arba asfaltinė danga su nuolydžiu nuo šulinio.

4. Stogelis.

5. Vandens pakėlimo įranga.

6. Įrengtas vėdinimo vamzdis.

Šulinio priežiūra – valymas ir dezinfekcija

20 m spinduliu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis.

Šuliniai turi būti valomi, remontuojami. Prieš valant šulinį, išsemiamas vanduo, išvalomas dugnas, nuvalomos rentinio sienelės, jeigu reikia, suremontuojamos. Iškastą dumblą reikia užkasti duobėje toliau nuo šulinio (apie 20 m), prieš tai užpylus 10% chlorkalkių tirpalu.

Išvalytus šulinius rekomenduojama dezinfekuoti (pagal epidemiologines reikmes arba profilaktiškai). Geriausiai kai šulinių dezinfekciją atlieka įmonių, turinčių privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo licenciją, darbuotojai.

Atliekant dezinfekciją, sienelės gausiai išpurškiamos 5% chlorkalkių tirpalu (500 g chlorkalkių 10 l vandens) arba 3 % kalcio hipochlorito tirpalu. Kai šulinys prisipildo vandens, vanduo turi būti dezinfekuojamas. Prieš dezinfekuojant vandenį, nustatomas vandens kiekis (m3) šulinyje. Vandens kiekis apskaičiuojamas dauginant vandens stulpo aukštį ir vandens veidrodžio plotą. Vandens stulpo aukštis (m) matuojamas virve, kurios gale pakabintas svarus daiktas. Virvė leidžiama į vandenį tol, kol pasiekia šulinio dugną. Ištraukus virvę, išmatuojama jos sušlapusi dalis, – tai ir yra vandens stulpo aukštis (m).

Šulinio dezinfekcijai reikalingas aktyviojo chloro kiekis yra 100–150 mg/l arba 100–150 g/m³ vandens. Chloro preparato kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

P= <span >E x Cx 100

H

P – chloro preparato kiekis (g),

E – vandens kiekis šulinyje (m³),

C – reikalingas dezinfekcijai aktyviojo chloro kiekis (g/m³),

H – aktyviojo chloro kiekis preparate (%),

100 – pastovus koeficientas.

Apskaičiuotas preparato kiekis pasveriamas ir išmaišomas nedideliame kiekyje vandens iki vientisos masės, praskiedžiamas ir supilamas į šulinį. Šulinio vanduo kibiru išmaišomas kelis kartus, po to šulinys uždaromas 6 valandoms. Praėjus nustatytam laikui, jeigu kvapo nesijaučia, į šulinio vandenį papildomai įpilama 1/3 apskaičiuoto preparato kiekio ir šulinys uždaromas 3–4 valandoms. Praėjus šiam laikui, šulinio vanduo išsemiamas. Tik naujai prisirinkus vandeniui, galimą jį naudoti. Pastaba: dezinfekcijos metu vandenį naudoti griežtai draudžiama – tai pavojinga sveikatai.

Dezinfekcijai galima naudoti tik Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka autorizuotas ir registruotas dezinfekcines medžiagas – biocidus. Tai gali būti ne tik chloro preparatų (chlorkalkių, kalcio hipochlotrito) milteliai, bet ir skysti preparatai (pvz., natrio hipochlorito koncentratą), izocianuratų tabletės (su veikliąja medžiaga – izocianurinės rūgšties natrio druska). Šie preparatai, medžiagos dozuojamos pagal gamintojų pateiktas instrukcijas.

Šulinio vandens tyrimas

Rekomenduojama, kad šulinių savininkai ne rečiau kaip vieną kartą metuose organizuotų vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus: žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų skaičius (100 ml), nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.

Šulinių vandens sauga ir kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytus rodiklius:

1) Žarninės lazdelės(bakterijų skaičius 100 ml) –0;

2) Žarniniai enterokokai(bakterijų skaičius 100 ml) –0;

3) Nitratas–50,0mg/l;

4) Nitritas–0,5mg/l;

5) Amoniakas–0,5mg/l;

6) Permanganato indeksas–5,0mg/l O2;

7) Savitasis elektrinis laidis–2500µS cm -1 20 0C temperatūroje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro

prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyrius,

tel. (8 444) 60307