Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
25262728293001
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
30310102030405
Gruodis
    2019     
 

LR Seimo narys

Valentinas Bukauskas

Žemaičių šlovės žvaigždė Spausdinimo versija

Žemaičių šlovės žvaigždės apdovanojimo tikslas — pagerbti labiausiai Žemaitijai nusipelniusius žemaičius, įvertinti žemaičių kilmę turinčių asmenų visuomeninę bei profesinę veiklą, skatinti Lietuvoje bei užsienyje gyvenančius asmenis dirbti Žemaitijoje ir jos žmonių labui, aktyvinti visuomeninę ir labdaringą veiklą.

Apdovanojimui pristatytus asmenis vertina Žemaičių šlovės žvaigždės kandidatų vertinimo darbo grupė. (125.7 kb)

Žemaičių šlovės žvaigždės kandidatų vertinimo darbo grupės reglamentas. (123.4 kb)

ŽEMAIČIŲ ŠLOVĖS ŽVAIGŽDĖS LAUREATAI

Prof. Adomas Butrimas. Profesoriaus mokslinė ir švietėjiška veikla skirta Žemaitijai. Nuo 1987 m. A. Butrimas organizuoja mokslines konferencijas, kuriose nagrinėjami Žemaitijos istorijos, kultūros klausimai, leidžia seriją knygų „Žemaičių praeitis“, vienas iš „Žemaitijos istorija“ autorių ir sudarytojų, knygos „Telšių kraštas“ autorius, rašo istorijos vadovėlius mokykloms. Išėjo šios serijos knygos: „Seda“, „Renavas“, „Varniai“, „Pavandenė“, „Viešvienai“, ir kt. Kasmet organizuoja ekspedicijas, kuriose dalyvauja istorikai, menotyrininkai. Ekspedicijų medžiagos pagrindu rengiami straipsniai, konferencijos. Konferencijas organizuoja kasmet vis kitame Žemaitijos miestelyje, jų gyventojai turi galimybę šviestis, sužinoti savo krašto istorijos ir kultūros paveldą. Neabejotinas profesoriaus indėlis įkuriant aukštąją mokyklą Telšiuose (VDA Telšių dailės fakultetą) ir sudarant sąlygas Žemaitijos vaikams siekti aukštojo mokslo gimtinėje.
Apdovanojimas prof. Adomui Butrimui įteiktas 2008 m. birželio 14 d. Žemaičių festivalio metu.

Arūnas Šikšta. Gimė Luokės miestelyje, mokėsi Luokės vidurinėje mokykloje. Baigė Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų fakultetą, vėliau Vienos ekonomikos ir verslo universitete įgijo Verslo administravimo magistro laipsnį. Darbo karjerą pradėjo Vilniaus miesto savivaldybėje, vėliau tapo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės „Seceur Tronics Techniko“ vykdomuoju direktoriumi, 1999 m. paskirtas banko „Hansabank“ valdybos pirmininku. Nuo 2004 m. — AB TEO LT generalinis direktorius. 2005 m. už darbo pasiekimus tapo Verslo šlovės galerijos laureatu.
 A. Šikšta taip pat yra VšĮ VU Tarptautinės verslo mokyklos Tarybos narys ir dėstytojas, „Big Sisters International“ (JAV, Filadelfijos) valdybos narys, skatinantis atsakingą verslą, filantropiją, įvairiausias socialines iniciatyvas, aktyviai puoselėjantis ir remiantis savanorystės idėją Lietuvoje ir visame pasaulyje. Luokės bendruomenė didžiuojasi, kad A. Šikšta, tapęs žinomu žmogumi, nenutraukė savo šaknų su gimtuoju kraštu, puoselėja žemaitiškas tradicijas, finansiškai remia Luokės etnografinio ansamblio „Šatrija“ veiklą, Žemaičių festivalį, Telšių miesto šventes ir daugybę kitų renginių.
Apdovanojimas Arūnui Šikštai įteiktas 2010 m. birželio 11 d. Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 560-ųjų metinių šventės metu.

Prof. Algirdas Žebrauskas. Ilgametis Architektūros skyriaus vedėjas, VDA Telšių fakulteto profesorius, Lietuvos architektų sąjungos narys, Žemaičių kultūros draugijos signataras ir prezidiumo narys, „LIONS“ klubo narys.
Architektas savo darbais ir veikla jau ne vienerius metus garsina Žemaitiją ir jos sostinę Telšius. Jo iniciatyva buvo atkurta Žemaitijos vėliava ir herbas, išleistas Žemaitijos žemėlapis bei parengta Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupijos 600 m. jubiliejaus vyriausybinė programa. Architekto ambicingų pastangų dėka Žemaitijos sostinė nuolat atsinaujina, unikaliai rekonstruotose miesto aikštėse atsiranda gausybė meno kūrinių-ženklų, išreiškiančių pagarbą Žemaitijos istorijai bei iš čia kilusių žmonių nuveiktiems darbams.
A. Žebrauskas kasmet rengia konferencijas-forumus apie regionų politiką Lietuvoje, skaito paskaitas mokyklose, siekdamas stiprinti žemaičių savimonę, tapatybę, kultūros paveldą. Jo dėka moksleiviai, Lietuvos bei užsienio gyventojai sužino, koks nuostabus ir unikalus kraštas yra Žemaitija. Remia Medalio kūrėjų stovyklos dalyvius ir kitus menininkus, padedančius įprasminti Žemaitijos istoriją. Žemaitijos istorijos puoselėtojas, Telšių miesto garsintojas, žemaičių kalbos mylėtojas ir sergėtojas.
Apdovanojimas prof. Algirdui Žebrauskui įteiktas 2010 m. birželio 11 d. Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 560-ųjų metinių šventės metu.

Prof. Viktorija Daujotytė. Profesorė, habilituota mokslų daktarė, iki šiol daugiausiai rašanti, daugiausiai skaitoma literatūrologė, kritikė publicistė, poetė. Profesorė yra gimusi Keiniškės kaime, užaugus gražuolės Girgždūtės paunsksmėje, baigusi Pavandenės vidurinę mokyklą. Profesorė prisimena, kad jau besimokančią Vilniaus universitete ją labai kankino namų ilgesys, kuris ilgainiui neišblėso ir skatino darbais ir veikla sugrįžti į gimtąją Žemaitiją. Dalyvauja organizuojant „Šatrijiečių draugiją“, daug prisideda, kad būtų profesionaliai rekonstruota Šatrijos Raganos atminimo vieta Židikų kapinėse. Įkūrė fondą neturtingiems gabiems iš Žemaitijos kilusiems studentams remti. Sudarė knygą apie savo jaunystės miestelį Pavandenę (Žemaičių praeitis Nr. 6) ir vienoje iš paskutiniųjų knygų „Balsaa ūkūs“ grįžta prie gimtosios Žemaičių kalbos.
Nuo pat pirmųjų konferencijų Varniuose – aktyvi Žemaičių kultūros draugijos narė, vėliau ir viena iš Žemaičių akademijos kūrėjų. Be jos įtaigaus žodžio, unikalių kalbos galimybių neįvyko nė vienas Žemaičių konferencijos atidarymas. Daug talkininkavo ir leidžiant „Žemaičių praeitį“.
Profesorė Viktorija Daujotytė, ne tik daugiausiai rašanti ir skaitanti, bet ir nuolatos keliaujanti, dalyvaujanti susitikimuose, konferencijose su mokyklų bendruomenėmis, bibliotekų skaitytojais. Jau nedaug miestelių Žemaitijoje, jos neaplankytų.
Apdovanojimas prof. Viktorijai Daujotytei įteiktas 2012 m. kovo 3 d. Žemaičių dienose Vilniuje.

Lapkričio 30 dieną Sedoje vyko Žemaičių kultūros draugijos 25-mečiui skirtas žemaičių suvažiavimas, kurio metu Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva įteikė garbingą apdovanojimą — Žemaičių šlovės žvaigždę — pirmininkui Stasiui Kasparavičiui.
 
Žemaičių šlovės žvaigždės apdovanojimo steigimo tikslas — pagerbti labiausiai Žemaitijai nusipelniusius žemaičius, įvertinti žemaičių kilmę turinčių asmenų visuomeninę bei profesinę veiklą, skatinti Lietuvoje bei užsienyje gyvenančius asmenis dirbti Žemaitijoje ir jos žmonių labui, aktyvinti visuomeninę ir labdaringą veiklą.
Apdovanojimui pristatyti asmenys vertinami už nuopelnus ir pasiekimus kultūros ir meno, švietimo, mokslo, sporto, sveikatos ir aplinkos apsaugos, pilietiškumo ugdymo, bendruomenių iniciatyvų įgyvendinimo, žemės ūkio ir pramonės vystymo, turizmo plėtros, darbo vietų kūrimo bei užimtumo didinimo, socialinės rūpybos, labdaros ir mecenavimo tradicijų kūrimo srityse. 2013-ųjų nominantą rinko Telšių rajono savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija.
Stasys Kasparavičius — vienas iš Žemaičių kultūros draugijos įkūrėjų, užkietėjęs žemaitis. 1993—2009 m. dirbo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriumi. Vykdė ekspedicijas po Žemaitijos piliakalnius, paskelbė keliolika publikacijų apie piliakalnių sistemas ir atskirus piliakalnius. Telšių aeroklubo tarybos vadovas, pusę amžiaus skraidantis lakūnas.
Tai jau penktasis Žemaičių šlovės žvaigždės nominantas. 2008 m. Žemaičių šlovės žvaigždė įteikta prof. Adomui Butrimui, 2010 m. — prof. Algirdui Žebrauskui ir Arūnui Šikštai, 2012 m. — prof. Viktorijai Daujotytei.

:
: