Akcijos „Žalia stotelė" metu Telšių miestas ne tik pagražėjo, bet jame gyvenantys vaikai ir jaunimas įgavo naujų žinių - kaip gyventi sveikiau. Akcijos metu buvo apželdintos Telšių „Ateities" bei „Luokės" vidurinių mokyklų teritorijos. Telšių Vaikų globos namų aukėltiniai sąžiningai augina pačių pasisėtas prieskonines žoleles ir gėles.
Ekologiškos žemdirbystės gudrybės
 Vaikams ir jaunimui Vaikų globos namuose ekologiškos žemdirbystės ir sveikos mitybos kompetencijos pagrindus nagrinėti padėjo jaunimo iniciatyvinė grupė „Eko karta" kartu su agrofirmos „Sėklos" specialistais. Po daugiau nei mėnesio „žemės darbų" visi dalyviai gali pasigirti ne tik juodomis panagėmis, bet ir naujomis žiniomis - kaip užsiauginti sveiką maistą.
Visų pirma, Vaikų globos namų auklėtiniai išmoko, jog tikrai sveiką maistą galima užsiauginti tik nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų, o su kenkėjais kovoti tik natūraliomis priemonėmis. Tad kuo gi tręšti, kaip prižiūrėti ir kaip apsaugoti daržoves nuo kenkėjų natūraliomis priemonėmis ir dar užsiauginti gausų derlių? Daržoves natūraliai galima tręšti sveikai ir pigiai (net visai nemokamai). Geriausia trąša - kompostas, t.y. virtuvės atliekos, nupjauta žolė, nugenėtos šakos, piktžolės, kurios per metus virsta puikiausia trąša, kuria, nuėmus derlių, geriausia tręšti žemę rudenį. Trąšai puikiai tinka perpuvęs mėšlas, tačiau, jei jo neturite, visiškai nemokamai ir lygiai taip pat efektyviai galite tręšti dilgelėmis. Nupjovę ir užraugę dilgėles vandenyje, gautu tirpalu laistydami daržoves, užauginsite puikų derlių. Su kenkėjais ir ligomis kovoti taip pat puikiai tinka „liaudiškos priemonės". Pomidorus, agurkus nuo žaladarių poveikio apsaugos profilaktiškai naudojami vandens, kalio muilo ir fitocindinių augalų (svogūnų, česnakų, ievų, medetkų, chrizantemų, jonažolių) purškalai. Kad šiltnamyje neprisiveistų parazitų, vertėtų į jį pasodinti serenčių, o nuo kenkėjų lauke padės apsisaugoti šalia pasodintas tabakas. Apsaugoti kopūstus nuo vikšrų puikiai tiks preparatai iš žalių varnalėšų lapų, pomidorų lapų, česnako skiltelių, svogūnų lukštų, tabako. Taip pat galite uždengti kopūstus agroplėvele, kai pradeda skraidyti kopūstiniai baltukai. Jei jau pastebėjote vikšrų - apibarstykite rasotus kopūstus druska arba pelenais. Dirvai gerinti, purumui suteikti labai tinka lubinai, kurie, pasėti ir nupjauti rudenį, per žiemą patręšia dirvą ir praturtina ją humusu. Apsodinę dirvos plotą garstyčiomis arba rapsais, juos perkasę žydint, kokybiškai išdezinfekuosite dirvą. Norint išvengti piktžolių darže patariama mulčiuoti dirvą. Natūraliausias būdas tam - padengti dirvą smulkintais šiaudais, nupjauta žole ar grikių lukštais. Jei turite galimybę, daiginkite ir sodinkite ekologiškas sėklas. Jų jau galima įsigyti ir Lietuvoje arba iš rudens pasiruošti patiems.
Įkvepianti terapija „įkišus rankas į žemę"
Kol mokyklose vaikai ir jaunimas mokosi apie ekologiją iš knygų, arba žaidžia ūkininkavimo žaidimus internete - apželdinimo akcijoje dalyvavusios mokyklos apsisodino savo aplinką tikromis gėlėmis, o Vaikų globos namų auklėtiniai - daržovėmis. Nors pradžioje į ūkininkavimą žiūrėję nepatikliai, pamatę, kad patys gali auginti, eksperimentuoti, kurti - vaikai ir jaunimas jau kviečia akcijos organizatorius ravėti ir ruoštis derliaus nuėmimui.
Daugiau informacijos:
„Eko karta" projekto vadovė
Ieva Malaiškaitė
El. p. culture@ozonas.lt,
mob. tel. 8 670 68342
Agrofirmos „Sėklos" rinkodaros ir
personalo vadybininkė Irena Mikšytė
El. p. i.miksyte@seklos.lt,
mob.tel . 8686 05 346.
|
;void(0);){kind=link}
