|
TELŠIAI – ŽEMAITIJOS SOSTINĖ
Telšiai - Žemaitijos sostinė, Telšių apskrities, rajono, Žemaitijos katalikybės centras. Tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį. Legenda pasakoja, kad Telšius įkūrė karžygys Džiugas dar vadinamas Telšiu.
Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 metų. Pirmoji žinutė apie Telšius randama L. Jucevičiaus paminėtame žemaičių seniūno Jono Kęsgailaičio Telšių aprašyme.
Po 1450 m., išplėšusių Telšius iš lagendinės praeities, datų, įspaudžiančių žymes miesto istorijoje, vis gausėja. 1536, 1624, 1794,
1818, 1861, 1867 metai... Tai lyg įžanga į miesto virsmą religiniu centru pirmosios katalikų bažnyčios pamatų padėjimas, bernardinų vienuolių įsikūrimas, antrosios, mūrinės bažnyčios konsekracija, iškilo evangelikų liuteronų bažnyčia, veikė žydų sinagoga, rusų cerkvės statyba... Nuo 1926 m. miestas Telšių vyskupijos centras.
1764, 1791, 1795, 1918, 1931 m. tai tik keletas pakopų, kurias Žečpospolitos, Rusijos, nepriklausomos Lietuvos laikais miestas peržengė tapdamas administraciniu centru, išsaugojęs pareigą ir garbę iki šių dienų. 1791 m. gruodžio 6 d. karaliui Stanislovui Augustui suteikus savivaldos privilegiją, oficialiai įteisintas Telšių miesto statusas.
1793, 1875 metai... Triklasės mokyklos, aukštosios žydų rabinų mokyklos "Ješiva" įkūrimas... Tai tik nedrąsūs žingsniai link to, kas 1918 - 1940 m. Telšius leido vadinti kultūros švietimo centru. Mieste veikė mokytojų ir kunigų seminarijos, lietuvių, žydų, lenkų gimnazijos, Amatų mokykla, biblioteka, muziejus, teatras, o kiek dar draugijų... Keletas spaustuvių, leisti įvairūs laikraščiai, pasklisdavę po Žemaitiją...
1940, 1941, 1944 metai... Mieste svetimi sovietai, tai jų žudomi už miesto aimanavo Rainių kankiniai, antroji okupacija...
Bolševikų okupacija ilgam nutraukė miesto vystymąsi. Šis procesas atsinaujino tik šeštame dešimtmetyje.
Plačiau >> |
