- Ko gero, dabar svarbiausia tik išgyventi, laukiant geresnių laikų. Metų pradžioje savivaldybėje būta daug nerimo, kaip seksis šiais metais nors minimaliai išlaikyti jai priklausantį ūkį, išmokėti žmonėms atlyginimus.
     - Savivaldybės biudžetas buvo stipriai sumažintas. Priminsiu, kad valstybės ir savivaldybių biudžetus, parengtus Vyriausybės, patvirtina Seimas. Centrinė valdžia drastiškai mažino savivaldybėms biudžetus, bandydama spręsti savo problemas. Mes turime išlaikyti mokyklas, vaikų lopšelius-darželius, kultūros įstaigas, rūpintis keliais, gatvėmis ir panašiais objektais. Tačiau išlaidas galėjome planuoti tik minimalias, ir, deja, dažnai nepakankamas. Griežtai taupėme, darbuotojai ėjo nemokamų atostogų, todėl Savivaldybės finansinį krachą sustabdėme. 

     Visada atsiranda nenumatytų darbų, o jiems pinigų trūksta arba jų iš viso nėra. Nepasakyčiau, kad ramiai laukiu metų pabaigos. Nedarbas nemažėja, žmonės emigruoja, centrinės valdžios sprendimai pagerinti ekonominę padėtį ne visada efektyvūs, dažnai priimami siekiant tik šią dieną užkamšyti skyles. Jei savivaldybės buvo realiai priverstos taupyti, tai to nelabai matau ministerijų bei joms pavaldžių institucijų atžvilgiu. Kai panaikinami neužimti etatai, tai anaiptol dar nėra taupymas valdymo aparato sąskaita.  Daugybė žiniasklaidos pranešimų apie  aukšto rango vadovų bei politikų atlyginimus, išlaidas piktina žmones. Jie neretai pasipiktinę tokiais reiškiniais pyksta ir ant vietos valdžios arba kelia jai tokius reikalavimus, kurie nepriklauso savivaldybių kompetencijai.

     -  Na, kai kam meras yra kaltas, kad kaimynų šuo loja, kad firmos vadovas nusuko atlyginimą ar duobėtas daugiabučio namo kiemas.
     -  Panašių priekaištų gaunu, bet ne jie vyrauja. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl rimtų problemų ir ne visiems įmanoma dabar padėti dėl pinigų stokos. Taryba, tvirtindama arba koreguodama rajono biudžetą, proporcingai skirto pinigus visoms sritims. Kai būdavo laisvų pinigų, tada buvo galima jų skirti nenumatytoms išlaidoms. Dabar situacija yra tokia, kai brangus kiekvienas litas.

     - Savivaldybės įgyvendinami projektai sukelia prieštaringų vertinimų. Vieniems jie atrodo per brangūs, kitiems nereikalingi, treti mano, kad reikėtų daryti ką kita.
     - Pagrindinės savivaldybių funkcijos sudėliotos Vietos savivaldos įstatyme. Mes, pavyzdžiui, privalome užtikrinti švietimo, pirminės sveikatos apsaugos, civilinės metrikacijos ir panašias funkcijas. Tačiau viena yra teikti tokias paslaugas, kita - jas plėsti, vystyti, gerinti Savivaldybės kuruojamų sričių sąlygas. Tam jau reikalingos didesnės išlaidos iš biudžeto ir investicijų pritraukimas.
     Deja, sudarant rajonų biudžetus neatsižvelgiama į realią situaciją. Ar turėtume muziejų, teatrą, kultūros centrus, senelių globos, nakvynės namus, dienos centrus, ar ne, vis viena rajono biudžetas būtų toks pat. Norėdami, kad rajonas būtų turtingesnis kultūra bei socialiai saugesnis, mes išlaikome šias įstaigas. Nėra rajone sunaikintas miestelių kultūros centrų, kaimo medicinos punktų ir bibliotekų tinklas, nors ir brangiai kainuojantis, bet būtinas mūsų žmonėms.
     O dėl įgyvendinamų ir planuojamų investicijų projektų diskusijų privalo būti. Tačiau čia reikėtų skirti, kurie projektai įgyvendinami už savivaldybės, valstybės ar Europos Sąjungos pinigus. Europos Sąjungos parama skiriama tik aiškiai nurodytiems tikslams ir pagal griežtus normatyvus.  Štai mums priekaištaujama, kodėl esą valomas ežeras užuot remontavus mokyklas ar vaikų lopšelius-darželius, kodėl rekonstruojami ir restauruojami Biržuvėnų dvaro ir Žemaitijos kaimo muziejaus pastatai, o ne, sakykime, asfaltuojama kurio nors miestelio gatvė. Europos Sąjunga yra nustačiusi, kokius projektus už jos paramą galime įgyvendinti. Taigi jei nevalytume Masčio ežero, tai nereiškia, kad tie pinigai būtų skirti vaikų lopšeliams-darželiams ar dar kam nors remontuoti. Beje, dabar mes įgyvendiname beveik vien Europos Sąjungos remiamus projektus, nes biudžete  tėra pinigų tik prisidėti prie tų projektų įgyvendinimo. Savo laiku savivaldybė parengė daug projektų Europos Sąjungos paramai gauti, nors kai kas tai skeptiškai vertino arba demagogiškai aiškino, kad nesiekiame gauti Europos Sąjungos paramos. Dabar tų projektų įgyvendinimas stabdo rajono ekonominės padėties blogėjimą, suteikia darbo verslui ir švelnina socialines problemas. Artimiausiais metais bus įgyvendinta Europos Sąjungos projektų daugiau nei už šimtą milijonų litų. Dabar įgyvendinami 44 projektai. Be to, bus pasirašytos naujos sutartys dėl Europos Sąjungos paramos. Taip pat rengiami nauji projektai Europos Sąjungos paramai gauti.
     Beje, nėra taip, kad investicijos pasiekia tik Telšius. Savivaldybė rūpinasi tolygia rajono raida, todėl nepamirštami miesteliai. Artimiausiais metais be Savivaldybės administracijos parengtų projektų miesteliuose gali būti investuota apie 9 milijonai litų, skirtų kaimo bendruomenių projektams įgyvendinti.

     - Vis dėlto daug nesuremontuotų mokyklų, duobėtų gatvių, prastų inžinerinių tinklų, kelių.
     -  Vienu ypu viskam sutvarkyti reikėtų fantastiškų pinigų sumų. Suprantu, kad visi norime kuo greitesnių permainų ir jų mes siekiame. Manyčiau, svarbiausia, kad tie pozityvūs procesai, prasidėję rajone, nesustotų. Jie sulėtėjo dėl finansinių sunkumų, bet svarbiausios savo veiklos krypties - sukurti patrauklų žmonėms gyventi ir dirbti rajoną - neatsisakėme.  Mes turime rajono strateginį plėtros planą, rajono ir Telšių bendruosius planus, kuriuose numatytos miesto ir miestelio raidos kryptys. Jomis ir einame, kad ir Telšiai ir mūsų miesteliai vystytųsi. Ne vien demografinės problemos lemia žmonių skaičiaus rajonuose mažėjimą, bet ir nepakankamai išvystyta socialinės, sveikatos apsaugos, švietimo, kitų sričių infrastruktūra, negalėjimas pasirinkti geriau apmokamo darbo. Manau, jei šias problemas sugebėsime spręsti ir tęsime pasirinktas veiklos kryptis bei įgyvendinsime konkrečius projektus, Telšių rajone bus dar daugiau gražių pokyčių ir mes ne tik neatsiliksime nuo kitų rajonų, bet ir tapsime labiau išvystytu rajonu. Būtent tai paskatins žmones nepalikti gimtinės ir net atvykti pas mums gyventi žmones iš kitų regionų.
    
Jurgita Armalienė
Mero patarėja ryšiams su visuomene