Nuo šių metų pradedama piniginės socialinės paramos pertvarka, kurios tikslas – skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, sugriežtinant socialinės paramos teikimą, nelegalaus darbo kontrolę.
   Lietuvoa Respublikos Seimas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymą (toliau – įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 dienos.
   Įstatymo paskirtis – nustatyti piniginės socialinės paramos (toliau – parama) teikimo principus, finansavimo šaltinius, paramos rūšis, jų dydžius, teikimo sąlygas, paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas. Kreipdamiesi dėl paramos asmenys turi būti išnaudoję visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (prisiteisti vaikams išlaikymą, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais numatytas priklausančias išmokas ir kita).
   Įstatymu įtvirtintos dvi paramos rūšys: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).
   Nustatyta, kad teisę į bet kurią paramą turi bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu kreipimosi dėl paramos metu atitinka šiuos reikalavimus: bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo; kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, leidžiančių pretenduoti į paramą; socialinei pašalpai gauti pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (toliau – VRP, šiuo metu VRP – 350 Lt) vienam asmeniui.
   Pagal naujo įstatymo nuostatas teisę į kompensacijas turės ir būstą nuomojantys žmonės. Tai didelė pagalba ypač jaunoms šeimoms, dar neturinčioms nuosavo būsto. Siekiantys gauti kompensacijas, būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre. Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, privalės pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.
   Dar viena įstatymo naujovė – diferencijuojami socialinės pašalpos ir kompensacijų taikomų normatyvų dydžiai, atsižvelgiant į paramos gavėjų skaičių.
   Vienam gyvenančiam asmeniui ir pirmam šeimos nariui socialinė pašalpa bus 100 procentų skirtumo tarp VRP ir gaunamų pajamų (maksimali pašalpa – 350 Lt) dydžio, antram šeimos nariui – 80 procentų (280 Lt), trečiam ir paskesniems nariams – 70 procentų (245 Lt) (iki šio įstatymo priėmimo buvo skiriama 90 procentų visiems šeimos nariams arba maksimali pašalpa vienam asmeniui buvo 315 Lt).
   Įstatymu įteisintas papildomos socialinės pašalpos, teikiamos už kiekvieną su darbo santykiais susijusį mėnesį (iki 6 mėnesių), skyrimas įsidarbinus ilgalaikiams bedarbiams. Jos dydis sieks 50 procentų vidutinio dydžio socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo.
   Siekiant sumažinti galimybes piktnaudžiauti parama, bus palaipsniui proporcingai mažinama socialinė pašalpa darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems žmonėms. Taip bus skatinama aktyviai ieškoti darbo, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, visuomenei naudingoje veikloje, o nesitenkinti ilgalaike socialine parama. Gaunantiems socialinę pašalpą nuo 3 iki 4 metų jos dydis bus mažinams 20 procentų, pašalpą gaunantiems nuo 4 iki 5 metų – 30 procentų. Gaunantiems pašalpą ilgiau kaip 5 metus, jos dydis bus mažinamas 40 procentų, o jei šeimoje nėra vaikų, pašalpa toliau nebus mokama.
   Pakeisti normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti. Įstatymu nustatytas valstybės remiamas normatyvinis bendrasis gyvenamųjų patalpų plotas vienam gyvenančiam asmeniui yra 50 kvadratinių metrų. Kitiems kompensuojamas normatyvinis patalpų plotas yra: 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui, 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims.
   Karšto vandens kompensuojamas normatyvas vienam asmeniui ar pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui yra 1,5 kubinio metro, 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui ir 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims.
   Geriamo vandens kompensuojamas normatyvas vienam asmeniui ar pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui yra 2 kubiniai metrai, 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui ir 1 kubinis metras trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims. Kai karštas vanduo ruošiamas individualiai, kompensuojamas šalto vandens normatyvas atitinkamai 3,5, 2,5 ir 1,5 kubinio metro.
   Skiriant paramą, nebus įskaitomos šios pajamos: į turtą įskaitomos gautos (negrąžintos) paskolos aukštųjų mokyklų studentams, kreditai būstui atnaujinti (modernizuoti) ir gautos (negrąžintos) paskolos nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); mokinių iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusios pajamos ar autorinis atlyginimas; stipendijos, mokamos asmenims, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas ar besimokantiems pagal profesinio mokymo programas; piniginės lėšos, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla susijusios išlaidos.
   Skiriant paramą nuo šiol į pajamas bus įskaitoma išmoka vaikui.
   Naujame įstatyme sudarytos lankstesnės sąlygos gauti paramą tiems, kuriems tikrai jos reikia: nepasiturintiems gyventojams nebereiks būti pusę metų registruotiems darbo biržoje, kad turėtų teisę ją gauti. Tačiau įstatyme nustatyta, kad teisę į paramą turės vienas iš tėvų, auginantis vaiką tik iki 8 metų (buvo iki 14 m.) ir dirbantis ne mažiaus kaip 2 ha žemės ūkio naudmenų.
   Teisę į paramą turės vaikus auginantys asmenys, kai vaikams bus priteistas išlaikymas, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos. Jei išlaikymas vaikui nebus priteistas arba prašymas bus paliktas nenagrinėtas, kompensacijos nebus skiriamos, o socialinę pašalpą turės teisę gauti tik vaikas ar vaikai. 
   Kreipdamasis dėl paramos asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prašyme-paraiškoje nurodyti būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš registrų bei valstybės informacinių sistemų (Gyventojų registras, „Sodra“, Darbo birža, „Regitra“, Mokėjimo agentūra, Žemės ūkio technikos ir gyvūnų registras, Mokinių registras). Trūkstami dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Nepateikus laiku trūkstamų dokumentų, priimamas sprendimas neteikti paramos ir asmeniui grąžinami jo pateikti dokumentai.
   Parama gali būti teikiama pinigais, nepinigine forma arba derinant abi šias formas (tvarką nustatys savivaldybės taryba). 
   Mirus asmeniui, kurio vardu buvo mokama parama, už mirties mėnesį parama bus išmokėta mirusį laidojusiam kitam pilnamečiam bendrai gyvenančiam asmeniui. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos.
   Įstatyme sugriežtintos savivaldybės administracijos ir paramos gavėjų teisės bei pareigos. Jei paramos gavėjai pateiks neteisingą informaciją apie bendrai gyvenančius asmenis, per mėnesį nepraneš apie materialinės padėties pasikeitimą, 3 mėnesius socialinė pašalpa bus skiriama tik vaikui ar vaikams, o kompensacijos bus neteikiamos arba nutraukiamas jų  teikimas. Iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų gavus informaciją apie paramos teikimo laikotarpiu gautas pajamas ir nelegalų darbą, 6 mėnesius socialinė pašalpa bus mokama tik vaikams, o kompensacija neteikiama.
   Atsisakius dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, savivaldybės administracijos reikalavimu atsisakius deklaruoti turimą turtą ir pajamas, nesudarius galimybės tikrinti gyvenimo sąlygų, neišnaudojus visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių, socialinė pašalpa bus skiriama tik vaikui ar vaikams pasirenkant ar derinant jos teikimo formą, o kompensacijos nebus teikiamos arba nutraukiamas jų teikimas, iki paramos gavėjų pareigos bus įvykdytos.
    Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas tampa svarbus, tai vienas iš dokumentų, kurio pagrindu parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos teikimas.
    Nustačius, kad parama gauta neteisėtai, asmenys turės grąžinti visą neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.
   Jeigu sprendimas dėl paramos teikimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, paramos dydis nebus perskaičiuojamas, todėl paramos gavėjai, kuriems parama yra suteikta iki vasario 1 dienos ar ilgiau, sausio mėnesį iš naujo kreiptis nereikia.
   Primename, Telšių miesto gyventojų prašymai priimami Socialinės paramos ir rūpybos skyriuje, Karaliaus Mindaugo g. 36, pagal išankstinę registraciją. Informacija teikiama telefonais: 60 678 (kai pavardės prasideda raidėmis A, B, C, Č, D, E, F, G), 60 679 (kai pavardės prasideda raidėmis H, I, Y, J, K, L), 6 03 32 (kai pavardės prasideda raidėmis M, N, O, P, R), 60 642 (kai pavardės prasideda raidėmis S, Š, T, U, Ū, V, Z, Ž). Seniūnijų gyventojai kreipiasi į savo seniūnijas.

Telšių rajono savivaldybės administracijos
Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus
vedėjo pavaduotoja  Dainora Gedmintienė