Vasario 24 dieną Telšių rajone Nacionalinį diktantą rašė rekordiškai daug dalyvių: iš viso 609, iš jų 522 mokiniai, 87 suaugusieji (duomenys nėra tikslūs, nes ne visi dalyviai pateikė informaciją), jubiliejinis dešimtasis Nacionalinis diktantas Telšių rajono savivaldybės salėje nebuvo toks šventiškas kaip devyni prieš tai vykusieji: tik 19 dalyvių renginio pradžioje pasveikino Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. Darbo dienos rūpesčiai ir jam, jau tapusiam nuolatiniu diktanto rašytoju, sutrukdė pačiam įsiklausyti į lietuviškų žodžių magišką skambesį ir užrašyti jį lietuviškais grafiniais ženklais: su visais paukščiukais, nosinėmis, kableliais... Tačiau net ir darbo diena neatbaidė lopšelio-darželio „Mastis“ auklėtojos Janinos Jankauskienės – ji nepraleido nė vieno diktanto (visus rašė ir gydytoja Renė Gudauskienė, tik šiemet – savo darbovietėje). Smagu buvo matyti nuolatines dalyves: lopšelio-darželio „Mastis“ direktorę Danutę Popovič,  PSPC gydytoją odontologę  Gražiną Jonušienę, teisininkę Svetlaną Sinkevičienę, Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoją Laimą Ežerskienę. Beje, Nacionalinį diktantą rašė beveik visos šio skyriaus specialistės, be jų, dar 3 Savivaldybės administracijos darbuotojai. Parašę diktantą, dalyviai vaišinosi tradicine čiobrelių arbata ir linksmai diskutavo su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Rimantu Žebrausku, suvalkiečiu, apie tai, kaip, žemaitiškai kalbant, reiktų kirčiuoti Varniai ir Telšiai ir kaip galų gale išspręsti tą seną ginčą dėl tryškiškių. Gal iš tiesų jiems geriau save vadinti tryškėnais?

Šiemet gerokai daugiau suaugusiųjų diktantą rašė mokyklose: Luokėje – net 11, „Ateities“ progimnazijoje – 9, „Kranto“ progimnazijoje – 7, kitose –  po 2–3. Gražu, kai mokiniams pavyzdį rodo mokyklų vadovai, mokytojai ir net kiti darbuotojai. Dėkojame mokykloms, sudariusioms sąlygas diktantą rašyti ne tik mokiniams.

Pirmą kartą Nacionalinis diktantas buvo rašomas darbo dieną, tad nenuostabu, kad mokinių skaičius, lyginant su pernai metais, išaugo dešimteriopai (pernai rašė tik 64 mokiniai, nors yra buvę ir apie 200): Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje –130, Luokės Vytauto Kleivos gimnazijoje – 96, Telšių „Ateities“ progimnazijoje – 86, Telšių „Džiugo“ gimnazijoje – 61, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje – 52, Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje – 39, Telšių Žemaitės gimnazijoje – 17, Žarėnų „Minijos“ pagrindinėje mokykloje – 13, Viešvėnų pagrindinėje mokykloje – 14, Kaunatavos pagrindinėje mokykloje – 11, Telšių „Kranto“ progimnazijoje – 2, Telšių suaugusiųjų mokykloje – 2 mokiniai.  Skaičiai ir džiugina, ir liūdina. Nacionalinio diktanto nerašė nė vienas „Atžalyno“, „Germanto“ progimnazijų, Eigirdžių, Janapolės, Nevarėnų, Upynos pagrindinių mokyklų moksleivis (bent jau apie tai nepateikė informacijos). Gal šiose mokyklose tą dieną nevyko lietuvių kalbos pamokos?  Bet ir tai nebūtų priežastis. O gal, mokytojų nuomone, jų mokyklų mokiniai yra beveik neraštingi ir neturi teisės dalyvauti savo gimtosios kalbos šventėje? Visiems pavyzdys galėtų būti su Nacionaliniu diktantu užaugusi telšiškė Saulė Šiušaitė. Pirmą kartą Nacionalinį diktantą ji rašė antroje klasėje. Žinoma, tada dar negalėjo varžytis su raštingiausiais, tikriausiai nedaug išmanė apie kablelius, nosines, tiesioginę kalbą, gal net nelabai spėjo kartu su visais rašyti. Argi tai svarbiausia? Ji rašė taip, kaip sugebėjo. Bet dalyvavo Nacionalinio diktanto konkurse! Ir nebepraleido nė vieno. Manau, reikėtų skatinti visus, kurie jau moka rašyti, dalyvauti Nacionaliniame diktante, pajusti jo dvasią, susimąstyti apie lietuvių kalbą, jos grafinę raišką. Net jei patys mažiausieji užrašys tik kelis žodžius, labiausiai įstrigusius, tai bus prasminga.

Šventinę jubiliejinio diktanto nuotaiką temdė ir paprasti techniniai dalykai. Diktantas buvo diktuojamas per LRT radiją ir internetu. Deja, daug kur radijo aparatai tapo atgyvena. Ir kam reikia, kai yra internetas? O internetas dešimtąjį kartą ėmė ir užsiožiavo: trūkčiojo, rijo žodžius. Tad, kas neturėjo seno gero radijo imtuvo, diktantą parašė su tylos pauzėmis. Nuotaika subjuro, kai kurie dalyviai nutarė toliau neberašyti arba tiesiog parašyto diktanto nesiųsti į Vilnių. O taip laukta, kai kas net iš Knygų mugės, renginiams nė neįpusėjus, parskubėjo, nors ir joje labai įdomu ir prasminga dalyvauti. Šventė sugadinta, gerą ūpą siurbte susiurbė tos paslaptingos interneto pauzės: jubiliejinį Nacionalinį diktantą prisvildė ne toks jau ir visagalis internetas. Užtat kitiems metams iš sandėliukų prisirankiosime nebenaudojamų radijo aparatų. Dėl visa ko. Jei internetas dar kartą užsiožiuotų.    

Nacionalinio diktanto Telšių rajone koordinatorė Birutė Žulkutė