Telšių rajono savivaldybė

Telšių rajono savivaldybės administracija
Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Žemaitės g. 14, LT-87133 Telšiai,
tel./faks. (8 444) 52229
el. p. info@telsiai.lt,
juridinių asmenų registras, kodas 180878299

  Turistui
  • Telšių miestas
  • Galerija
  • Žemėlapis
  • Telšių autobusų parkas
  • Žemaitijos turizmo informacijos centras
  • Varnių regioninis parkas
  • Kultūros įstaigos
  • Telšių kultūros centras
  • Telšių Žemaitės dramos teatras
  • Telšių rajono turizmo plėtros strategija
  •   Verslui
  • Viešieji pirkimai
  • Licencijos ir leidimai
  • Turto valdymas
  • Teritorijų planavimas
  • Teritorijų planavimo dokumentai ar planavimo viešumas
    Bendrieji planai
    Specialieji planai
  • Architektūra ir statyba
  • Mokesčiai
  • Renginių organizavimas
  • Strateginis planavimas ir investicijos
  • Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros rėmimas
  • Kvietimai teikti paraiškas pagal priemones
  •   Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Struktūros schema
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Taryba
    Meras
    Administracijos direktorius
    Darbuotojų kontaktai
    Gyventojų priėmimas
    Viešieji ryšiai
    Savivaldybės įstaigos
    Konkursai laisvoms pareigoms užimti
  • Teisinė informacija
  • NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA
    Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
  • Veiklos sritys
  • Korupcijos prevencija
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Biudžetas
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Veiklos ataskaitos
    Projektinė veikla
    Projektų finansavimas iš savivaldybės biudžeto
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai

  • Paslaugos
  • Viešosios ir administracinės paslaugos
    Prašymai
    Informacijos rinkmenos
    Savivaldybės įstaigų paslaugų įkainiai

  • Koordinuota pagalba vaikui ir šeimai
  • Nuorodos
  • Klausimai - atsakymai
  • Tarptautinis bendradarbiavimas
  • Valstybinės kalbos kontrolė
  • Bendrojo naudojimo objektų administravimas
  • MOBILIZACIJA
  • Telšių miesto VVG
  • Mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas: svarbiausi darbai prasideda nuo pagarbos rajono žmogui

    2006 metų sausio 26 dieną Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju paskirtas Kęstutis Gusarovas. Po dešimties metų – 2016 m. sausio 28 dieną, K. Gusarovas užėmė mero pavaduotojo pareigas.

    Šeštadienį sukanka vienerių darbo metų naujose pareigose sukaktis. Jos išvakarėse su Telšių rajono savivaldybės vicemeru kalbame apie kuruojamas sritis, atliktus darbus bei meilę savo gimtam kraštui.

    Nuo Jūsų darbo pradžios savivaldybės administracijoje iki paskyrimo mero pavaduotoju praėjo lygiai 10 metų. Kaip vertinate tą dešimtmetį?

    Darbas savivaldybės administracijoje – išties turiningas ir tuo pačiu labai nelengvas. Administracijoje yra 16 struktūrinių padalinių, taip pat 11 teritorinių padalinių – seniūnijų. Tad direktoriui ir dviem jo pavaduotojams, kuruojantiems atitinkamas sritis, tenka didžiuliai darbo krūviai. Kintantys teisės aktų reikalavimai, terminai, personalo valdymas, kompetencija įvairiose srityse – visa tai ir dar daugiau man suteikė tokį bagažą, be kurio būtų buvę daug sunkiau naujose pareigose.

    Eidamas Telšių rajono savivaldybės vicemero pareigas, kuruojate švietimo sritį. Kokius reikšmingiausius įvykius galite čia išskirti per vienerius savo darbo metus?

    Švietime svarbiausiu pastarųjų metų darbu įvardinčiau Telšių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano priėmimą ir jo įgyvendinimą.

    Mokyklų tinklo pertvarkymu siekiama sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius.

    Sprendimas pertvarkyti mokyklas nėra skubus ir neapgalvotas: konsultavomės su specialistais, peržiūrėjome moksleivių  ir darbuotojų sąrašus, prognozavome vaikų grupes ir t.t. Be kita ko, organizavome susitikimus su bendruomenėmis bei įvairiomis interesų grupėmis, lankėmės Žarėnų, Tryškių, Varnių ir kitose švietimo įstaigose.  

    Pagal minėtą pertvarkos planą bus pertvarkytos ir Telšių rajone veikiančios dvi specialiųjų ugdymosi poreikių programas vykdančios mokyklos: Naujamiesčio ir „Vilties“. Po pertvarkos, nuo šių metų rugsėjo 1 d., Naujamiesčio mokykloje bus ugdomi ir „Vilties“ mokyklos mokyklinio amžiaus vaikai. Kartu su ugdytiniais į Naujamiesčio mokyklą iš „Vilties“ mokyklos pereis ir visi su mokyklinio amžiaus vaikais dirbantys specialistai.  Telšių ,,Vilties“ mokykloje liks ikimokyklinės grupės kartu su šias grupes aptarnaujančiu personalu. Taip pat čia būtų teikiamos socialinės paslaugos ir vykdoma socialinių įgūdžių ugdymo programa vyresniems nei 21 metų amžiaus ugdytiniams, t. y. abiejų mokyklų suaugusiųjų grupėms.

    Taigi pastaraisiais metais daug dirbame su minėtu optimizavimo planu, tęsėme ikimokyklinio ugdymo plėtrą: įsteigėme grupės Tryškių ir „Saulutės“ darželiuose bei atlikome daugybę kitų darbų.

    Kuruojate ir kultūros bei socialinę sritis. Kas svarbaus čia įvyko nuo 2016-ųjų?

    Kultūroje vienu reikšmingiausių darbų galiu išskirti projekto Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 įgyvendinimą. Įdėta daug darbo, siekiant pateisinti Kultūros sostinės 2016 vardą.

    Minėtu projektu stengėmės pristatyti Žemaitijos sostinę visai Lietuvai ir pasauliui ir atskleisti rajono išskirtinumą. Norėjome parodyti, kad kultūra ir svarbiausi darbai prasideda nuo meilės savo rajonui. Tikiu, kad mums pavyko ir už tai spaudžiu dešinę Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojams, Telšių kultūros centrui ir rajonų kultūros centrams, seniūnijoms, savanoriams, rėmėjams, nevyriausybinėms organizacijoms ir visiems tiems, kurių širdys brangina savo gimtąjį kraštą!

    Na, o socialinėje srityje praėję metai buvo ganėtinai įtempti, nes mūsų rajone, kaip ir visoje šalyje, socialinės problemos tampa vienomis iš aktualiausių,  ošias problemas išsprendus, keistųsi visų gyventojų socialinė padėtis.

    Šios sistemos dinamiškumą lemia valstybės socialinės politikos deinstitucionalizacijos procesai, ypač socialinių paslaugų teikime tėvų globos netekusiems vaikams bei vaikams ir asmenims su proto negalia, asmenims su psichikos negalia. Taip pat šiuo metu ypač atkreiptas dėmesys į būtinumą spręsti socialinės rizikos asmenų problemas.

    Telšių rajono savivaldybėje praėjusiais metais buvo priimta itin svarbių sprendimų šiais aktualiais klausimais ir net tapome geru pavyzdžiu visos Lietuvos atžvilgiu.

    Pirmiausia, kaip jau ne kartą buvo minima, toliau aktyviai sprendžiamos tėvų globos netekusių vaikų socialinės globos klausimai. Naujai patvirtinta trumpalaikės socialinės globos šeimoje tvarka ir pasirašyta pirmoji sutartis su budinčios globėjos šeima. Įvertinta tai, jog keitėsi Išmokų vaikams įstatymas, kuriuo pradėtas nuo šių metų mokėti tikslinis priedas globėjams (rūpintojams), tad praėjusiais metais buvo nuspręsta mokėti pagalbos pinigus globėjams (rūpintojams), kai globotiniui sukanka 18 m. iki jis mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, iš savivaldybės biudžeto.

    Nors kai kurios šalies savivaldybės, vadovaudamasi mūsų praktika, taip pat steigia socialinę globą 4 ir daugiau tėvų globos netekusiems vaikams šeimoje bei skiria pakankamai didelius asignavimus iš savivaldybės biudžeto, tačiau vis tik faktinė veikla parodė, jog nepakanka vien finansinių instrumentų, kuriais būtų skatinama globa šeimoje. Tam būtina sukurti kompleksinių paslaugų globėjams struktūrą ir suaktyvinti informacinę veiklą.

    Šeimose 2017 m. buvo globojami 109 vaikai, Telšių vaikų globos namuose vidutiniškai gyveno 50 vaikų. Vaikai į instituciją dažniausiai buvo paimami iš socialinės rizikos šeimų. Mažėjant rajone gyventojų skaičiui 2012 – 2016 m., 17,9 proc. socialinės rizikos šeimų skaičius mažėjo tik 10,8 proc. O tuo pačiu laiku, mažėjant vaikų iki 18 m. amžiaus skaičiui 21,2 proc., socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius mažėjo tik 10,8 proc. Ir jei 2012 m. socialinės rizikos šeimose augo 3,9 proc. visų vaikų, tai 2016 m. – 4,7 proc.

    Kaip žinia, Telšių vaikų globos namuose yra įkurti Laikini šeimos namai, kuriuose vienu metu gali gyventi iki 4-5 vienišų mamų. Paslaugos pasiteisino, būtina ir toliau plėtoti jas, siekiant kuo daugiau vaikų užtikrinti jų prigimtinę teisę gyventi savo šeimose, siekiant ugdyti vienišų motinų socialinius įgūdžius ir neatleisti nuo motinystės pareigų. Būtinas ir bendras visų susitelkimas, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įjungimas į šią veiklą. Būtini ir kiti sprendimai valstybės lygiu tam, kad mažėtų socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ar tėvų globos netenkančių vaikų.

    Kompleksinių paslaugų poreikis šeimai taip pat yra aktualus. Praėjusiais metais pasirengta įgyvendinti Kompleksinės pagalbos šeimai projektą ir į socialinių paslaugų teikimą įtraukti NVO. Bus pradėtos organizuoti naujos veiklos, tokios kaip pozityvios tėvystės ir socialinių įgūdžių ugdymo mokymai, užsiėmimai nėščiosioms, įvairūs kiti užsiėmimai, organizuojama ir teikiama psichologinė pagalba ne socialinės rizikos šeimoms.

    Kaip minėjau, vienu iš svarbiausių šalies socialinės politinės iššūkių yra kova su besaikiu alkoholio vartojimu, socialinės rizikos asmenų skaičiaus didėjimu. Telšių rajone tuo keliu jau žengta 2016 m., priimant sprendimą dėl vieningos ir tvarios socialinių paslaugų sistemos kūrimo socialinėms rizikos asmenims ir jų šeimos nariams, numatytos konkrečios ilgalaikės priemonės.

    Vieni pirmųjų šalyje 2016 m. pradėjome vesti socialinės rizikos asmenų apskaitą (įrašyti 156 asmenys), identifikuoti jų problemas, organizuoti paslaugas. Taip pat nuspręsta, jog bus įgyvendinamas iš ES lėšų finansuojamas projektas, skirtas šios asmenų grupės problemoms spręsti, ir į veiklą įtrauktos nevyriausybinės organizacijos. Mūsų priimti sprendimai ir vykdoma veikla yra teikiama kaip geroji patirtis šalies mastu.

    Praėjusiais metais buvo priimtas daug aistrų sukėlęs sprendimas apjungti 2 specialaus ugdymo įstaigų veiklas. Pokyčių vengiama, ypač auginant neįgalius vaikus, ir tai suprantama. Tačiau, tikimasi, jog pokyčiai bus tik teigiami, neįgaliems vaikams bus sukurtos tinkamos ugdymosi ir socialinės globos paslaugos, tėvams ir toliau bus užtikrinama parama, o asmenims su proto negalia sukurta kokybiška socialinių paslaugų sistema. Šių paslaugų tikrai nepakanka, kaip ir nepakanka socialinių paslaugų asmenims su psichikos negalia. Plečiant paslaugų infrastruktūrą į tai ir bus orientuojamasi.

    Pastebimai mažėjant gyventojų skaičiui rajone, pensinio amžiaus asmenų skaičiaus mažėjimas buvo kiek kitoks – 3,95 proc. Ir jei 2012 m. rajone šio amžiaus gyventojų buvo 20,3 proc., tai 2016 m. – 23,7 proc. Toks demografinis pokytis kelia užduotis kuo daugiau socialinių paslaugų organizuoti senyvo amžiaus asmenims.

    Nuveikta praėjusiais metais nemažai, sprendimų priėmimai socialinės politikos klausimais nėra lengvi, nes paliečia atskirtas asmenų grupes, sukelia įvairias reakcijas. Tai akivaizdu ir visos šalies mastu. Tačiau tikėtis lengvų ir greitų permainų sudėtinga. Todėl laukia dar pakankamai sunkus darbas socialinių klausimų sprendime ir šiais metais.

    Iš Administracijos ir mero tarnybos vadovų esate išdirbęs ilgiausiai – jau vienuolika metų. Ar pasikeitė gyvenimas Telšiuose nuo 2006-ųjų? 

    Manau, kad gyvenimas Telšių rajone, tuo pačiu – ir visoje šalyje, pamažu gerėja. Savivaldybės nuolat plečia teikiamų paslaugų spektrą, įsisavina naujoves, ieško finansavimo šaltinių. Anuomet savivaldybės parama gyventojui, nevyriausybinėms organizacijoms, verslui nebuvo taip išvystyta. Dabar remiame smulkų ir vidutinį verslą bei ūkininkus, organizacijoms suteikta galimybė rašyti projektus ir gauti finansavimą, socialinė parama gyventojams taip pat išplėtota.

    Per šį dešimtmetį daug kas pasikeitė dėl Europos Sąjungos paramos. 2006-aisiais buvo tik pati lėšų įsisavinimo pradžia, o dabar į mūsų miestą ir rajoną investuoti šimtai milijonų. Be šios paramos ir savivaldybės bei kitų institucijų darbuotojų pastangų mūsų rajonas nebūtų tapęs tokiu, kokiu dabar yra – manau, kad šiuos pokyčius matome kiekvienas iš mūsų.

    Pažvelkime, kaip Telšiais džiaugiasi svečiai iš kitų miestų bei šalių, pastaraisiais metais tapome tikru turizmo perlu. Lietuvos ir užsienio šalių turistus žavi unikalus senamiestis, miesto centre tyvuliuojantis Masčio ežeras, vienintelis Lietuvoje amfiteatras, tarptautinius standartus atitinkantis stadionas ir daugybė kitų objektų.

    Nesustojame ties tuo, kas padaryta: pernai startavo naujojo 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų laikotarpio projektai: pasirašytos 2 finansavimo ir administravimo sutartys, pateikta per 30 projektų finansavimui gauti pagal Regioninio planavimo priemones,  pateiktos 4 projektų paraiškos pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvija–Lietuva programą ir 1 paraiška pagal 2014-2020 m. Pietų Baltijos tarpsieninio bendradarbiavimo programą – į šiuos fondus iki šios Telšių rajono savivaldybė nebuvo ruošusi ir teikusi projektų;

    Kartu su kitais 8 kitų šalių partneriais dalyvaujame URBACT III programos projekte “MAPS” („Karinio turto pritaikymas viešosioms erdvėms“).

    Kalbant apie pastaruosius metus, galime pasidžiaugti, jog 2016-aisiais baigtas įgyvendinti projekto ,,Telšių rajono savivaldybės Žemaitės dramos teatro, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro ir Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos pastato Telšiuose, Respublikos g. 18/Katedros a. 1, avarinės būklės likvidavimas ir rekonstravimas“ įgyvendinimas“ I etapas, kuriuo buvo įrengtos Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos bei kultūros centro administracinės patalpos. Pradėtas vykdyti Telšių sporto ir rekreacijos centro pastato remontas, 2016 metais užbaigti gatvių arba jų ruožų kapitaliniai remontai: Pasvaigės, Vilniaus, Saulėtekio, Gėlių, Lakštingalų, Ežero, Vytauto, Poškos, Montvilos, Žuvėdrų, Miško.

    Pernai Telšių rajono savivaldybė parengė ir patvirtino daugiabučių kiemų tvarkymo, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims, aprašą – gražiau gyventi norintys daugiabučių namų gyventojai galės inicijuoti savo daugiabučio namo teritorijos sutvarkymą, prie kurio savivaldybė prisidės biudžeto lėšomis. Apie darbus, kurie atlikti man dirbant vicemeru, ir apie paskutinio dešimtmečio pokyčius galime kalbėti labai ilgai, bet, svarbiausia – kokią šių darbų naudą jaučia rajono gyventojai, dėl kurių mes ir dirbame. 

    Daug bendrauju su rajono žmonėmis, tad stebiu, kaip kinta jų nuomonė ir supratimas apie pačios įstaigos – savivaldybės, veiklą ir joje dirbančius specialistus. Galiu pasidžiaugti, kad tiek apie Telšių rajono savivaldybę, kaip įstaigą, tiek apie Telšių rajoną sulaukiame vis daugiau teigiamų atsiliepimų.

    Kokie Jūsų, kaip vicemero, prioritetai?

    Akcentuoju, jog besidžiaugdami tuo, kas padaryta, turime nesustoti ir visa išgale stengtis, kad gyvenimas Žemaitijos sostinėje dar gerėtų.

    Darbo vietų kūrimas, jaunimo užimtumas, rajono infrastruktūros gerinimas, rajono įvaizdžio stiprinimas – tai ir daug daugiau yra mūsų tikslas, dėl kurio mes dirbame.

    Akcentuoju, jog kasdienių darbų sūkuryje neturime pamiršti svarbiausio – bendravimo ir bendradarbiavimo su rajono žmonėmis. Tai yra vienas iš svarbiausių mano, kaip mero pavaduotojo, prioritetų. Tik suvokdami gyventojų problemas ir lūkesčius, mes galėsime toliau kurti tokį rajoną, kuriame gyventi gera.

     

    Dėkojame už pokalbį.

     

    Telšių rajono savivaldybės informacija

    Taip pat skaitykite:
    Atgal Spausdinimo versija Archyvas
    Dalintis
    Facebook
    © Telšių rajono savivaldybė.
    Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.