Kai krinta gausus sniegas, siaučia pūgos, lijundra, apšalas ir speigas, sutrikdomos įprastos gyvenimo sąlygos ir ūkinė veikla. Ne mažiau pavojinga yra ir žema oro temperatūra. Dauguma šių reiškinių yra prognozuojami, gyventojai apie jų artėjimą perspėjami iš anksto, todėl gali tinkamai pasiruošti ir išvengti nepageidautinų padarinių, kad kuo mažiau būtų sutrikdyta savivaldybės gyventojų sveikata ir ūkinė veikla.

Pūga ir smarkus snygis. Hidrometeorologams pranešus apie smarkų snigimą ar kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namuose ir  sukaupti reikiamas maisto, vandens, būtiniausių vaistų ir kuro atsargas. Iš namų išeiti ar išvažiuoti patariama tik būtinu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas, o kelininkai ne visada suspėja laiku nuvalyti kelius. Ypač yra pavojingas gausus sniegas ir pūga žmonėms, esantiems toli nuo gyvenamųjų pastatų, nes užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje ir ši situacija gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei. Jeigu tektų eiti per pūgą, reikia eiti kuo toliau nuo elektros, ryšių perdavimo linijų, medžių, stogų, įvairių atramų ir konstrukcijų, kurios nuo sniego svorio ir stipraus vėjo gali griūti.
Jeigu tenka važiuoti automobiliu per pūgą, vairuotojams patariame sustoti ir palaukti, kol pūga aprims. Automobilį reikia pasukti prieš vėją, retkarčiais išlipti iš jo ir  nukasti sniegą, kad šis visai neužverstų mašinos, nes matomas automobilis yra geras orientyras jūsų ieškantiems draugams ir gelbėtojams. Variklį patartina periodiškai pašildyti, bet reikia saugotis, kad į automobilio saloną ar kėbulą nepatektų išmetamosios dujos, todėl būtina nuolat nuvalyti sniegą nuo išmetamojo vamzdžio. Patartina keliaujant žiemos metu mašinoje vežtis antklodę ir šiltų drabužių. Jei kelyje tokioje sudėtingoje situacijoje kartu atsidurtų keli žmonės, važiuojantys keliais automobiliais, geriau susirinkti į vieną vietą ir slėptis nuo pūgos viename iš automobilių. Jokiu būdu nereikia palikti priedangos, automobilio. Smarkiai sningant, tik iš pradžių orientyrai gali pasirodyti patikimi, o paėjus keliasdešimt metrų, juos galima pamesti iš akių. Kaimo vietovėse, sužinojus apie galimą pūgą, reikia skubiai pasirūpinti gyvuliams reikiamu pašaru ir vandens atsargomis.
Jeigu tenka keliauti siaučiant pūgai, o einant labai pavargote, neprisėskite pailsėti, nes tai ypač pavojinga jūsų gyvybei – net nepajusite kaip nuovargis ir šaltis jus įveiks, užmigsite ir sušalsite.
Jei prireikia išeiti iš namų, reikia stengtis, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtina tinkamai apsirengti: ir suaugusieji, ir vaikai turi nešioti kepures, nepamiršti šilto šaliko, kumštinių pirštinių ir avėti šiltus batus. Rekomenduojama vilkėti vilnonius, šilkinius drabužius, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilniniai drabužiai. Primename, kad šaltas oras papildomai apkrauna širdį.  Patariama negerti alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų, nes organizmas greičiau praranda šilumą.

Vėjo žvarbumas. Telšių rajoną užgriuvus žiemai, perspėjame gyventojus prieš paliekant namus stebėti ne tik termometrus, bet ir vėjo žvarbumo prognozes. Kitaip lauke gali laukti nemaloni staigmena – kur kas šaltesnis oras nei tikėtasi.
Vėjo žvarbumas aktualus tik gyviems organizmams, nes negyvi daiktai neatšąla labiau nei oro temperatūra. Ilgesnį laiką būnant atvirame ore, net vidutinis vėjo žvarbumas gali būti pavojingas sveikatai. Atsižvelgiant į prognozuojamą vėjo žvarbumą, prieš išeinant į lauką reikėtų pasirinkti tinkamą aprangą.
Vėjo žvarbumas nusako realiai atviroje vietoje jaučiamą temperatūrą. Meteorologinės tarnybos vėjo žvarbumą skaičiuoja nuo penkių laipsnių šilumos. Kuo žemesnė temperatūra ir stipresnis vėjas, tuo didesnis jo žvarbumas. Net esant 00 C temperatūrai, jei vėjo greitis yra 15 metrų per sekundę, vėjo žvarbumas bus aštuoni laipsniai žemiau nulio. Vėjo žvarbumo prognozės nuolat atnaujinamos Hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje www.meteo.lt. 

Šlapio sniego apdraba. Prasidėjus šlapdribai, šąlant ar pučiant uraganiniam vėjui elektros perdavimo, ryšių linijos, stogai, įvairios atramos ir konstrukcijos, taip pat medžių šakos aplimpa sniegu, apledėja ir nuo didelio svorio gali trūkti arba griūti, todėl gyventojams patariama būti kuo toliau  nuo šių objektų. Be to, gyventojams rekomenduojama pagal galimybes nusikasti nuo pastatų stogų susikaupusį sniegą.

Lijundra yra dar didesnė nelaimė, nes plikledis keliuose apsunkina, o nelygiose vietose ir visai sustabdo automobilių eismą. Daug sunkiau vaikščioti, o įvairių apsnigtų statinių griuvimas ir medžių šakų lūžimas yra realus pavojus pėstiesiems, todėl reikia vengti būti senuose netvirtuose pastatuose, po elektros perdavimo ir ryšių linijomis, netoli jų atramų arba medžių. Taip pat nepatariama liesti nutrūkusių linijų ar elektros laidų, nes tai pavojinga žmogaus gyvybei. Tuo pačiu norime paprašyti gyventojų atsikasti privažiavimus prie vandens telkinių, iškirsti eketes. Kad eketės  neužšaltų, jas reikia uždengti presuotais šiaudais arba eglių šakomis ir pažymėti tą vietą gerai matomu orientyru (medine kartimi ar kitu daiktu), kad, kilus gaisrui, atvykę ugniagesiai galėtų pasinaudoti vandens ištekliais gaisrui gesinti.

Žiemos traumos. Dažniausiai pasitaikančios žiemos traumos – čiurnos patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai ir galvos sumušimai. Dažniausiai susižaloja vaikai, išgėrę, senyvo amžiaus žmonės. Žiemą reikia pačiam saugotis ir saugoti kitą, kad nesužalotum. Turi žinoti ir tikėtis, kad eidamas gali paslysti, pargriūti, sulūžti. Reikia suprasti, kad yra slidu, todėl ir eiti reikia atsargiau. Labai svarbu avėti  neslidžią avalynę, koją statyti ten, kur daugiau pabarstyta.
Medikai pabrėžia, kad sumuštų, nubrozdintų kūno vietų, patemptų sąnarių raiščių, žaizdelių negalima šildyti. Skaudamą sritį būtina šaldyti ledu ar sniegu. Šalti kompresai apmalšins skausmą.
Žaizdą reikia praplauti, steriliai aptverti, kraštus patepti spiritu. Į medikus reikėtų kreiptis tada, kai pastebima kojos ar rankos deformacija.

Lūžus kaulams, svarbiausia – tinkamai suteikti pirmąją pagalbą. Reikia sutvirtinti pažeistą galūnę, kad ji nejudėtų, nesilankstytų per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Galūnių įtvarais gali tapti įvairūs po ranka pasitaikantys plokšti, siauri daiktai: lentelė, liniuotė, standžiai susuktas laikraštis ar žurnalas. Juos reikėtų apvynioti minkšta medžiaga ir pritvirtinti prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele, skarele. Įtvaro negalima dėti ant žaizdos. Taip pat negalima patiems taisyti ar tiesinti, tempti ar sukti traumuotos galūnės. Jei lūžis atviras, prieš sutvirtinant būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. Išlindusių kaulų nuolaužų negalima stumti į žaizdą.
Neretai paslydę žmonės krenta ant galvos, apsipila krauju. Anot gydytojų, ant kraujuojančios vietos reikėtų uždėti spaudžiantį tvarstį, galvą subintuoti, kad būtų sustabdytas kraujavimas, ir vežti nukentėjusįjį į ligoninę.

Šalčio traumos. Nušalti rizikuoja žmonės, ilgai būnantys lauke: gatvės prekeiviai, sargai, kiemsargiai, statybininkai, dėvintieji netinkamą aprangą, prastai besimaitinantys.
Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Specialistai perspėja ypač saugotis nušalimų, kurie itin pavojingi, kai laikosi šaltas, drėgnas, darganotas ir vėjuotas oras. Ypač greitai nušąlama vaikštant be pirštinių ir avint ankštus batus. Esant šaltam sausam orui nušąlama rečiau.
Dėl šalčio poveikio susiaurėjus kraujagyslėms ir pablogėjus audinių mitybai oda pabąla, pamėlsta, įsiskausta, sukietėja. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė.
Dažniausiai nušąla galūnės – kojos, rankos ir veido dalys – ausys, nosis, skruostai. Stipriai nušalus būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Šalčio traumos ypač pavojingos, kadangi tuo pačiu metu atšąla visas organizmas ir gali išsivystyti komplikacijos, pažeidžiančios inkstus bei plaučius. Bendruoju kūno sušalimu vadinama būsena, kai, ilgai veikiant šalčiui, vėjui ir vandeniui, kūno temperatūra nukrinta žemiau 35 °C. Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros. Šaldamas žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau 30 °C, žmogus miršta.
Nušalimas būna keturių laipsnių: pirmajam būdingas odos pabalimas, o atšildžius lieka rusva dėmė, antrajam – kai odą atšildžius atsiranda pūslių, trečiajam – kai nušalimo vieta pamėlsta, tampa tarsi marmurinė, oda pasidaro nepaslanki, o atšildžius atsiranda kraujingų pūslių ar žaizdų.
Ketvirtasis laipsnis – pavojingiausias, nes nušalusios kūno dalys ar audiniai apmiršta. Nušalimo požymiai labai greitai pastebimi: iš pradžių oda pabąla ir pradeda nestipriai skaudėti. Vėliau skausmas stiprėja, nušalusi vieta užtirpsta, sustingsta ir įgauna negyvą vaškinį dramblio kaulo atspalvį. Nušalusią kūno vietą tenka net amputuoti.
Nušalti galima labai greitai, todėl reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą. Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu ar trinti vilnone pirštine ar sniegu. Vilna gali pratrinti ir infekuoti odą, o sniegas ne tik pratrina, užkrečia, bet dar labiau ją atšaldo. Negalima nušalusių rankų ar kojų bandyti atšildyti laikant virš radiatorių, krosnelių, pridėjus karštą pūslę ar įmerkus į karštą vandenį. Nušalusią vietą reikia šildyti pamažu, stengiantis lėtai normalizuoti kraujotaką. Nukentėjusįjį svarbu kuo greičiau įnešti į šiltą patalpą, apmauti šiltomis vilnonėmis kojinėmis, duoti gerti kuo daugiau šiltų skysčių, kad atšiltų iš vidaus. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Pirmas požymis, kad nušalimas traukiasi ir gerėja kraujotaka – nušalusi vieta pradeda skaudėti, niežtėti, peršėti arba dilgčioti.
Esant šaltam orui patariama apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais drabužiais, dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, avėti patogiais, tik ne per ankštais batais, sušlapus kojas, persiauti avalynę, aktyviai judėti. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos ar arbatos. Negalima eiti į lauką pasitepus kremu, kurio sudėtyje yra vandens. Perspėjame, kad vėjo žvarbumui pasiekus pavojingesnę kategoriją nuo 28 iki minus 39 laipsnių šalčio gali kilti rimtas pavojus žmogaus sveikatai, nes atviros kūno vietos gali nušalti per 10–30 minučių.

ASTA MOCKEVIČIENĖ
Telšių rajono savivaldybės administracijos
vyriausioji specialistė (civilinės saugos)