Telšių rajono savivaldybė

Telšių rajono savivaldybės administracija
Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Žemaitės g. 14, LT-87133 Telšiai,
tel./faks. (8 444) 52229
el. p. info@telsiai.lt,
juridinių asmenų registras, kodas 180878299

  Turizmas
  • Turizmas
  •   Naujienos
  • Aplinkosauga
  • Civilinė sauga
  • Jaunimas
  • Kultūra
  • MOBILIZACIJA
  • Pranešimai spaudai
  • Socialiniai reikalai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Švietimas
  • Teritorijų planavimas
  • Valstybinės kalbos kontrolė
  • Konkursai
  • Aukcionai
  • Savivaldybės turto nuoma
  • SENIŪNIJŲ NAUJIENOS
  • Naujienų archyvas
  •   PAGRINDINIS
  • Naujienos
  • Verslas
  • Turizmas
  • Savivaldybė
  •   Turistui
  • Telšių miestas
  • Galerija
  • Žemėlapis
  • Telšių autobusų parkas
  • Žemaitijos turizmo informacijos centras
  • Varnių regioninis parkas
  • Kultūros įstaigos
  • Telšių kultūros centras
  • Telšių Žemaitės dramos teatras
  • Telšių rajono turizmo plėtros strategija
  •   Verslui
  • Licencijos ir leidimai
  • Turto valdymas
  • Teritorijų planavimas
  • Teritorijų planavimo dokumentai ar planavimo viešumas
    Bendrieji planai
    Specialieji planai
  • Architektūra ir statyba
  • Mokesčiai
  • Renginių organizavimas
  • Strateginis planavimas ir investicijos
  • Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros rėmimas
  • Kvietimai teikti paraiškas pagal priemones
  •   Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Struktūros schema
    Darbuotojų kontaktai
    Gyventojų priėmimas
    Savivaldybės įstaigos
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Taryba
    Meras
    Administracijos direktorius
    Administracijos direktoriaus pavaduotojas
    Viešieji ryšiai
    Konkursai laisvoms pareigoms užimti
    DARBO TARYBA
    KOMISIJOS
    Seniūnijos
  • Teisinė informacija
  • NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA
    Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
  • Veiklos sritys
  • APLINKOSAUGA
    ARCHITEKTŪRA
    CENTRALIZUOTAS VIDAUS AUDITAS
    CIVILINĖ METRIKACIJA
    CIVILINĖ SAUGA
    DOKUMENTŲ VALDYMAS
    EKONOMIKA IR TURTO VALDYMAS
    FINANSAI
    JAUNIMO REIKALAI
    KAIMO PLĖTRA
    KULTŪRA
    MOBILIZACIJA
    SOCIALINĖ PARAMA IR RŪPYBA
    STATYBA IR URBANISTIKA
    STRATEGINIS PLANAVIMAS IR INVESTICIJOS
    SVEIKATOS APSAUGA
    SPORTAS
    ŠVIETIMAS
    KULTŪROS PAVELDAS
  • Korupcijos prevencija
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Metinės užduotys
    Viešieji pirkimai
    Biudžetas
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai
    Veiklos ataskaitos
    Projektinė veikla
    Projektų finansavimas iš savivaldybės biudžeto
    Vadovų darbotvarkės
    Kontroliuojami subjektai
  • Paslaugos
  • Prašymai
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    ATVEJO VADYBA
    KOMPLEKSIŠKAI TEIKIAMOS PASLAUGOS ŠEIMAI
    SOCIALINĖS REABILITACIJOS PASLAUGOS NEĮGALIESIEMS
    VAIKŲ DIENOS CENTRAI
    GLOBOS CENTRAS
    Informacijos rinkmenos
    Savivaldybės įstaigų paslaugų įkainiai
  • Atviri duomenys
  • ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
  • Nuorodos
  • Koordinuota pagalba vaikui ir šeimai
  • Klausimai ir atsakymai
  • Tarptautinis bendradarbiavimas
  • Valstybinės kalbos kontrolė
  • Bendrojo naudojimo objektų administravimas
  • NVO
  • PIRKIMAI NESKELBIAMOS APKLAUSOS BŪDU
  • KAIP MASTIEČIAI SU ŠVIETIMIEČIAIS TRYŠKIEČIUS PAKRIKŠTIJO

    Tryškiškis su tryškiečiu užsipuolė tryškėną... Tryškių miestelio gyventojai, perskaitę tokią naujieną, tikriausiai jau ne pasipiktintų, o stačiai pasiustų: kiek galima iš mūsų tyčiotis, vadinti mus tai tryškiečiais, tai tryškiškiais, o dabar dar ir tryškėnas į miestelį atsikraustė! Na, jei naujakurys iš kupiškio, niekas jam, pripratusiam prie kupiškėno, neuždraus (ir nenubaus)  vadintis tryškėnu. Tikriausiai juokais. Bet vietos papročius ir kalbą vis tiek reikia gerbti.

    „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (Vilnius, 2005, 139–140 p.) asmenų pavadinimams pagal gyvenamąją vietą (čia kalbėsime tik apie tikrinius vietovardžius) pavadinti randame net 4 priesagas: -ietis (bendrinėje kalboje įprasčiausia), -iškis (dažna, tačiau stumiama iš bendrinės kalbos priesagos -ietis), -ėnas (vartojama rytų aukštaičių), -inis (vartojama rytų, kartais pietryčių šnektose).  Taigi -ėnas ir -inis vartojimo plotas bent jau apytiksliai apibrėžtas. O štai tarp -ietis ir -iškis kaip ir nėra jokio skirtumo. Abi priesagos taisyklingos, vartojamos visoje Lietuvoje. Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra nurodžiusi, kad Lietuvos gyventojų pagal gyvenamąją vietą pavadinimams sudaryti tinkamos abi priesagos: ir -ietis, ir -iškis, o teiktinesnė pasirenkama pagal tame krašte būdingą vartoseną  (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7484-neringos-gyventojai-ietis-iskis). Nevartotini priesagos -ietis, vediniai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų (kazlųrūdietis taisoma: Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis) (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/1387-kazlurudietis). Nepaisant to, kad mūsų krašte su priesaga -ietis dažniausiai vadinami tik tolimesnių kraštų žmonės, dauguma Tryškių gyventojų greičiausiai pasakys, kad mes esame tryškiečiai, nes tryškiškiai kažkaip blogai skamba. Iš tikrųjų žodyje tryškiškiai susipina priebalsiai, tokių derinių mūsų liežuvis paprastai vengia. Tai gal ir protėviai save vadino tryškiečiais, o ne tryškiškiais? Bet ir vėl intuicija kužda, kad ta priesaga -ietis skamba labai jau šiuolaikiškai, sunku įsivaizduoti tarpukario ar dar senesnių laikų gyventoją, vadinantį save tryškiečiu. Kaip ir telšiečiu, luokiečiu, varniečiu, drobūkštiečiu, palūkstiečiu... Atsakymą, kodėl intuicija neapgauna, galime rasti Aldonos Paulauskienės monografijoje „Lietuvių kalbos kultūra“ (2004, Kaunas, 105–108 p.). Pasak autorės, priesagos -ietis ir -iškis tapo sinonimiškos kolūkių laikais. Iš pradžių aušriečiai, šešupiečiai, draugiečiai, leninkeliečiai buvo to kolūkio, kaip kolektyvo, nariai. Ilgainiui kolūkių vardais pavadintos naujosios gyvenvietės, reikėjo kažkaip pavadinti ir gyventojus. „Žmonių sąmonėje susidvejino kolektyvo ir gyvenvietės sąvokos. Na ir pradėta daryti asmenų pavadinimai tiek iš gyvenviečių, tiek iš kolektyvų, fabrikų, įmonių ir kt. pavadinimų.“ Nors autorė daugiausiai aptaria ydingą priesagos -ietis vedinių iš darbo kolektyvų pavadinimų vartoseną, tačiau iš jos įžvalgų lengviau galime suprasti, kodėl ir telšiškį jau stumia telšietis. Ne, tokio kolūkio nebuvo, tačiau priesaga -ietis greičiausiai ne tik labai paplito, bet ir spaudos dėka skambėjo šiuolaikiškiau ir moderniau.

    Tai ką daryti Tryškių gyventojams? Laužyti liežuvį ir vartoti įprastesnį žemaičiams žodį su priesaga -iškis ar pasiduoti naujųjų laikų dvasiai (kuriai jau apie 70...) ir vadintis tryškiečiais? Būtų įdomu surasti tokių vietinių ilgaamžių, nesugadintų sovietinės spaudos, nelankiusių sovietinės mokyklos, gal ir nedirbusių Tryškių tarybiniame ūkyje. Ar jie beprisimintų,  su kuo aplinkinių kaimų bernai mušdavosi – su tryškiškiais ar tryškiečiais? O gal tiesiog su Tryškių bernais? Galbūt miestų, miestelių ir kaimų gyventojams iš viso nelabai reikėjo vienos ar kitos priesagos, jie paprasčiausiai buvo iš arba nuo Tryškių, Drobūkščių, Palūksčio.  Juolab Tryškiai – dvaro centras, vėliau miestas. Čia turėjo dažniau skambėti lenkų ir žydų klabos. Vedinių su -iškis ir -ietis labai prireikė sovietinei spaudai, nuolat informavusiai apie socialistinį lenktyniavimą. Tada ir pasipylė mastiečiai, gamykliečiai, švietimiečiai, raudonspaliečiai, o iš paskos – ir tryškiečiai. Šiandien taip pat ginčų kelia tik spaudoje pavartota viena ar kita forma, patys miestelio gyventojai tarpusavyje greičiausiai dėl to niekada nesiginčijo.

    Tryškių gyventojams belieka palinkėti bent jau įsiklausyti vieniems į kitus ir patiems nuspręsti, kas jie – tryškiškiai, tryškiečiai ar Tryškių gyventojai. Ir nepykti, jei ne miestelio gyventojai pavadins kitaip. O šiandieninę Telšių krašto spaudą reikia pagirti, kad vis dažniau pirmenybę teikia mūsų krašto kalbai būdingesnėms kalbos raiškos formoms.

     

    Kalbos tvarkytoja Birutė Žulkutė

    Taip pat skaitykite:
    Atgal Spausdinimo versija Archyvas
    Dalintis
    Facebook
    Jūsų komentaras
    Vardas:
    El. pašto adresas:
    komentarų nėra
    © Telšių rajono savivaldybė.
    Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.