Telšių rajono savivaldybė

Telšių rajono savivaldybės administracija
Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Žemaitės g. 14, LT-87133 Telšiai,
tel./faks. (8 444) 52229
el. p. info@telsiai.lt,
juridinių asmenų registras, kodas 180878299

  Turistui
  • Telšių miestas
  • Galerija
  • Žemėlapis
  • Telšių autobusų parkas
  • Žemaitijos turizmo informacijos centras
  • Varnių regioninis parkas
  • Kultūros įstaigos
  • Telšių kultūros centras
  • Telšių Žemaitės dramos teatras
  • Telšių rajono turizmo plėtros strategija
  •   Verslui
  • Viešieji pirkimai
  • Licencijos ir leidimai
  • Turto valdymas
  • Teritorijų planavimas
  • Teritorijų planavimo dokumentai ar planavimo viešumas
    Bendrieji planai
    Specialieji planai
  • Architektūra ir statyba
  • Mokesčiai
  • Renginių organizavimas
  • Strateginis planavimas ir investicijos
  • Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros rėmimas
  • Kvietimai teikti paraiškas pagal priemones
  •   Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Struktūros schema
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Taryba
    Meras
    Administracijos direktorius
    Darbuotojų kontaktai
    Gyventojų priėmimas
    Viešieji ryšiai
    Savivaldybės įstaigos
    Konkursai laisvoms pareigoms užimti
  • Teisinė informacija
  • NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA
    Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
  • Veiklos sritys
  • Korupcijos prevencija
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Biudžetas
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Veiklos ataskaitos
    Projektinė veikla
    Projektų finansavimas iš savivaldybės biudžeto
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai

  • Paslaugos
  • Viešosios ir administracinės paslaugos
    Prašymai
    Informacijos rinkmenos
    Savivaldybės įstaigų paslaugų įkainiai

  • Koordinuota pagalba vaikui ir šeimai
  • Nuorodos
  • Klausimai - atsakymai
  • Tarptautinis bendradarbiavimas
  • Valstybinės kalbos kontrolė
  • Bendrojo naudojimo objektų administravimas
  • MOBILIZACIJA
  • Telšių miesto VVG
  • Garbės piliečiai Spausdinimo versija

    Telšiuose yra daug rajono, miesto ir bendruomenės labui dirbančių piliečių. Labiausiai nusipelniusieji apdovanojami Telšių miesto garbės piliečio titulu.

    Kunigas Gerhard Lange gimęs 1918 metų liepos 27 dieną, kilęs iš Arnsbergo. Paderborne baigė teologijos studijas. 1947 m. įšventintas kunigu, dirbo vikaru Vaidenau ir Esene, klebonu dirbo Esene ir Genselkirchene. Šiuo metu – Arnsbergo Marijos ligoninės kapelionas.
    Kunigas gerhardas Lange – pagrindinis Vyskupo Vincento Borisevičiaus gimnazijos priestato statybos rėmėjas. Jo dėka Telšiuose skamba šv. Antano Paduviečio katedros varpai.
    1996 m. gruodžio mėn., švenčiant Telšių miesto savivaldos 205 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

    Franz Josef Dick gimė 1934 metais Kilęs iš Vokietijos miesto Smalenbergo. Ekonomistas, diplomuotas komersantas, 33 metus dirbęs generaliniu direktoriumi vokiečių pramonės kredito banke Diuseldorfe (šiuo metu pensininkas), jau daugiau kaip 10 metų remia Telšių rajono bendruomenę. 1994,1995 metais finansavo pažintines telšiškių keliones į Vokietiją. Finansiškai rėmė kunigo D. Stulpino priglaustus Sarapinų šeimos vaikus. Telšių pirminiam sveikatos priežiūros centrui nupirko defibriliatorių, finansiškai parėmė kunigą G. Lange iš Arnsbergo (Vokietija), kuris Telšių katedrai padovanojo varpus. 1996 m. suorganizavo ir finansavo 22 Telšių rajono vokiečių kalbos mokytojų pažintinę kelionę į Vokietiją.
    1997 m. finansavo keliones į Vengriją, Vokietiją. 2000 m. finansavo Telšių folkloro grupės „Raata“ apsilankymą Hanoverio mugėje. 1998-2002 m. su žmona Ruth Dick finansavo Telšių rajono moksleivių vokiečių kalbos olimpiadas bei parėmė keletą studijuojančių jaunų žmonių.
    1996 m. gruodžio mėn., švenčiant Telšių miesto savivaldos 205 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

    Arne Hanzen – švedas, gyvenantis Smolando krašte, Savsjo komunoje. Našlaitis, užaugęs vaikų namuose. Buvęs muzikos mokyklos direktorius, šiuo metu vargoninkauja. Savsjo komunos visuomeninės labdaros organizavimo komisijos pirmininkas.
    Nuolat veža Telšiams įvairios labdaros: vaistų, medicininės įrangos, invalidų vežimėlių, baldų ir kt. Jo pastangomis Telšiams atvežtos dvi mašinos: gaisrinės mašina, ligoninei – greitosios pagalbos mašina.  Šiuo metu  rūpinasi Telšių vaikų namais ir jų auklėtiniais. Atveža maisto, drabužių, avalynės. Ponas Arne niekada nepamiršta pradžiuginti vaikų namų auklėtinių kalėdų dovanomis.
    1996 m. gruodžio mėn., švenčiant Telšių miesto savivaldos 205 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

     

    Kunigas Egon Beckers – vokietis, gimęs ir gyvenentis Diuseldorfe. Baigęs Kiono teologijos studijas 1957 m. įšventintas kunigu. Dešimt metų vikaravo Diuseldorfo šv. Elžbietos ir šv. Maksimilijano parapijose, vėliau buvo paskirtas klebonu Bonoje. Kunigo Egono Beckerio gyvenimo priesakas - „Visa galiu tame, kuris mene stiprina“. Šiuo metu Egonas Beckeris – Diuseldorfo šv. Pauliaus parapijos klebonas. Jo vadovaujama parapija remia Telšių neįgaliųjų draugiją „Viltis“, ligoninę, kunigų seminariją, Vyskupo Vincento Borisevičiaus gimnaziją.
    1996 m. gruodžio mėn., švenčiant Telšių miesto savivaldos 205 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

    Antanas Vaičius – vyskupas emeritas, gimė 1926 metų balandžio 5 dieną Šačių parapijos Geidučių kaime (Telšių vyskupija, Skuodo raj.). 1934–1938 m. mokėsi Šačių, 1938–1940 m. – Mosėdžio pradžios mokykloje, 1940–1943 m. – Skuodo gimnazijoje. 1943–1946 m. studijavo Telšių, 1946–1951 m. Kauno kunigų seminarijoje. 1950 m. rugsėjo 24 d. įšventintas kunigu.
    1951–1952 m. dirbo vikaru Plungėje, 1952–1954 m. Klaipėdoje, kur 1953 ir 1954 m. laikinai ėjo klebono pareigas. 1954–1959 m. klebonavo Žygaičiuose, 1959–1962 m. – Salantuose, 1962–1965 m. Lauko Sodoje. 1965–1973 m. ėjo Akmenės klebono ir Viekšnių dekanato vicedekano pareigas. 1973–1975 m. – Telšių katedros klebonas ir Telšių vyskupijos kurijos kancleris. 1975 m. spalio 3 d. išrinktas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kapituliniu vikaru.
    1982 m. liepos 5 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštališkuoju administratoriumi. 1982 m. liepos 25 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje konsekruotas vyskupu.
    1986–1999 m. – Vatikano Dvasininkijos kongregacijos narys, 1988–1993 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pavaduotojas. 1989–2001 m. – Telšių vyskupijos ordinaras. 
    1996 m., minint Telšių miesto savivaldos 205-ąsias metines, vyskupui Antanui Vaičiui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.
    2001 m. vyskupas Antanas Vaičius, sulaukęs 75 metų amžiaus, pagal kanonų teisės nuostatus įteikė popiežiui atsistatydinimo raštą. 2001 m. gegužės 13 d. popiežius Jonas Paulius II priėmė jo atsistatydinimą ir paskyrė vyskupą A. Vaičių Telšių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi.
    2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II atleido vyskupą Antaną Vaičių iš Telšių vyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigų.
    2008 m. lapkričio 25 d. užgeso 82 metų Telšių vyskupo emerito Antano Vaičiaus gyvybė.                    

    Vytautas-Konstantinas Savickas – tautodailininkas, gimė 1936 metų lapkričio 3 dieną Klaipėdos raj. Judrėnų apylinkėje, Šakėnų kaime Valstiečių šeimoje. Medį drožinėja nuo mažens. Medžio apdirbimo specialybės mokėsi Telšių amatų mokykloje. Šiuo metu gyvena ir kuria Telšiuose. Jau 40 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus narys, medžio drožėjas. Yra surengęs 7 personalines parodas, aktyviai dalyvauja ir jungtinėse parodose, sukūręs per 50 stogastulpių. Menininko skulptūros puošia Telšių rajoną, Žemaitiją  ir Lietuvą. Jų rasime M.K.Čiurlionio kelyje tarp Varėnos ir Druskininkų, Ablingos memoriale ir kt. daugelį stogastulpių meistras yra padovanojęs Žemaitijos kraštui.  Jo dovanoti medžio drožiniai puošia ne tik Žemaičių muziejų „Alka“, Telšių miesto vidurines mokyklas, bibliotekas, kaimo gyvenvietes, bet ir daugelį kitų Žemaitijos bei Lietuvos muziejų, ne maža dalis menininko kūrinių išvežta į užsienį.
    2000 metais, minint Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 550 m. jubiliejų, tautodailininkui Vytautui Savickiui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

    Jurgis Gaižauskas gimęs 1922 metų spalio 25 dieną Karužalaukyje, Molėtų rajone. 1928 - 1931 metais mokėsi Telšių pradžios mokykloje, 1931 - 1940 metais Telšių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. Pas Telšių katedros vargonininką mokėsi skambinti fortepijonu, muzikos teorijos ir diriguoti. Dalyvavo Telšių gimnazijos moksleivių orkestre. 1938 - 1940 metais subūrė Telšių gimnazijos vyrų chorą ir jam vadovavo.
    Jurgio Gaižausko nereikia pristatinėti. Užtenka pasakyti - Jurgelis, ir aplinkui tave žmonės lyg geresni pasidaro. Jurgelis, net ir sulaukęs aštuoniasdešimties, vis dar kūrė. Žemaitiškus kūrinėlius, iš kurių dalis parašyta pagal iškilių žemaičių Prano Genio ir Butkų Juzės žodžius, savo smuikeliu pačirpindamas, pats ir dainavo. Prieš kurį laiką net žemaitiškų kūrinių programą buvo parengęs.
    Kai 1974 m. jam, tuo metu „Galvės“ kaimo kapelos vadovui, respublikinių dainų švenčių vyriausiajam dirigentui (nuo 1965 m.), operų „Ramunė“ (sukurta 1961 m., pastatyta 1962 m.), „Buratiną“ (sukurta 1961 m., pastatyta 1962 m.), 2 simfonijų (1956 m. ir 1964 m.), kelių simfoninių poemų, siuitų, rapsodijų, daugelio kitų muzikinių kūrinių autoriui, buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas, ne vienas Jurgeliui savo dvasia artimas ir jo muzika gyvenantis žmogus nubraukė džiaugsmo ašarą.
    Nors ir gimęs Molėtų rajone, save laikė žemaičiu (patys gražiausi — jaunystės — metai praleisti Telšiuose), ir Vilniuje jis visada tarp žemaičių. Kai jis jų būryje, rankose visada smuikelis, o ant pečių — žemaitiška sermėga; kaip čia grieši žemaitišką į svetimą kailį įlindęs… Ir jo žmona Zoselė šalia jo, tradiciniu žemaitišku tautiniu kostiumu pasipuošusi.
    2000 m., švenčiant Telšių vardo paminėjimo 550 m. jubiliejų, kompozitoriui  Jurgiui Gaižauskui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.
    Eidamas 87-uosius metus, 2009 metų gegužės 24 d. rytą Vilniuje savo namuose mirė žinomas kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas Jurgis Gaižauskas.

    Jonas Kauneckas –  vyskupas, gimė 1938 metų birželio 6 dieną Trajoniškio kaime (Pasvalio raj.), valstiečių šeimoje. 1945–1949 m mokėsi Suntautų pradžios mokykloje, 1949–1953 m. – Krinčino septynmetėje ir 1953–1954 m. Pasvalio vidurinėje mokyklos.
    1954–1958 m. studijavo Panevėžio hidromelioracijos technikume. 1958–1959 m. dirbo Tauragės Melioracijos mašinų stotyje techniku, 1959–1963 m. – Alytaus Melioracijos statybos valdyboje darbų vykdytoju, 1963–1972 m. – Sausinimo sistemų valdyboje vyr. inžinieriumi. 1964–1968 m. neakivaizdiniu būdu studijavo vokiečių kalbą Maskvos aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose. Baigęs šiuos kursus, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
    Nuo 1959 m. kasmet mėgindavo stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau sovietų valdžia vis neleisdavo jo priimti. Į kunigų seminariją galiausiai priimtas 1972 m. 1977 m. gegužės 22 d. Kauno arkikatedroje įšventintas kunigu.
    1977–1983 m. – Telšių katedros vikaras, vėliau – Skaudvilės ir Adakavo klebonas. 1978–1984 m. – Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto narys.
    1990 m. paskirtas atkurtos Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir seminarijos dėstytoju. Nuo 1993 m. – Telšių seminarijos dvasios vadas, nuo 1990 m. – Telšių vyskupijos kunigų tarybos narys, nuo 1994 m. – Telšių vyskupijos konsultorių kolegijos narys. 1993 m. popiežiaus paskirtas monsinjoru. Nuo 1994 m. – Telšių ateitininkų dvasios vadas.
    2000 gegužės 13 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupu augziliaru. Vyskupu konsekruotas 2000 m. rugpjūčio 5 d.
    2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II vyskupą Joną Kaunecką paskyrė Panevėžio vyskupu. Vyskupo Jono Kaunecko ingresas į Panevėžio katedrą vyko vasario 17 d. 2002 m. rugsėjo 20 d. buvo išrinktas LVK Nuolatines tarybos nariu trejų metų kadencijai. 2005 m. rugsėjo 20 d. patvirtintas LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos nariu. 
    2005 m., minint Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 555 m.  jubiliejų, vyskupui Jonui Kauneckui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

    Mečislovas Šilinskas — fotografas, tautodailininkas. Gimęs 1931 metų vasario 22 dieną Telšių apskrities Alsėdžių valsčiaus Skirpsčių kaime. Tais pačiais metais tėvams persikėlus gyventi į Telšius, juose augo ir mokėsi. Nuo vaikystės buvęs gabus dviem dalykams: sportui ir menui. Dar jam besimokant Telšių Žemaitės gimnazijoje mokytoja pastebėjusi jo menišką gyslelę.
    Iki karo M.Šilinskas žaidęs krepšinį gimnazijos, miesto rinktinėje, o ir Sibire iš sporto naudos turėjęs ne mažiau nei iš braižybos įgūdžių (buvęs net sporto mokyklos direktoriumi). Iš Sibiro tremties grįžo 1959 m. O buvo taip: kai jis su jauna žmona ir metukų dukrele parvyko į Telšius, sporto skyriaus direktorius – buvęs moksladraugis, užuot pasiūlęs darbą, į treniruotę pakvietė. Nuo tos atmintinos dienos jį maitina menas. Ne be gerų žmonių pagalbos — juk tremtinys! — baigė dailės kursus, ėmėsi fotografijos.
    Fotografas Mečislovas Šilinskas vadinamas Telšių metraštininku. Jis dalyvauja visuomenės gyvenime fiksuodamas fotoaparatu visus įdomiausius politinius, kultūrinius, sportinius ir kitus įvykius, vykstančius Telšių rajone ir respublikoje. Jo meninėje fotografijoje realūs tikrovės reiškiniai pastebėti visais metų laikais. Fotomenininkas aktyvus parodų dalyvis. Yra surengęs ne vieną meninių fotonuotraukų  personalinę parodą.
    Prieš savo septyniasdešimtmetį sumąstė M.Šilinskas gimtajam miestui skirtą fotoalbumą išleisti. Trejus metus rėmėjų ieškojo. Vis dėlto — surado, išvargo, o knygą įstabią išleido. Panašiai ir su 18 atvirukų rinkiniu, — šiuosyk ambicingas žemaitis norėjo garsiam leidėjui  įrodyti, jog yra į ką Telšiuose pažiūrėti…Oi, kaip yra į ką…
    2005 m., švenčiant Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 555 m. jubiliejų, fotomenininkui Mečislovui Šilinskui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

    Alfredas Algirdas Jonušas —  žemaitis, menininkas, turintis tarptautinį juvelyriko sertifikatą. Gimė 1940 metų birželio 23 dieną Telšiuose. 1966 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įsigijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Nuo 1970 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus narys. 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Aktyvus parodų dalyvis, surengė 18 autorinių parodų šalyje ir užsienyje (JAV, Latvijoje,Vokietijoje, Norvegijoje, Japonijoje ir kt.). Sovietiniu laikotarpiu 2 kartus pripažintas sąjunginių liaudies kūrybos festivalių laureatu. A. Jonušui suteiktas meno žymūno vardas. 1996-2000 m. atliko ne vieną Lietuvos  respublikos prezidentūros užsakymą. Sukūrė gintarinius suvenyrus Danijos karalienei, Popiežiui Jonui Pauliui II, Graikijos prezidento žmonai, LR Prezidentui A. M. Brazauskui.
     Kraštotyrininkas, savo lėšomis stato atminimo kryžius ir paminklus partizanams, už tai Lietuvos TV akcijos metu 2005 m. „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ kartu su broliu suteiktas Lietuvos šviesuolio laureato vardas.
    1997 m. žemaičių-japonų draugijos įkūrėjas. Žemaitiškos –japoniškos sodybos-muziejaus steigėjas. Ši sodyba populiari ir lankoma turistų. Per metus apsilanko 4-5 tūkst. lankytojų.
    2005 m., minint Telšių  vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 555 m. jubiliejų, suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

    Ona Skaistute Idzelevičienė-Pajėdaitė gimė 1941 rugsėjo 24 dieną Lieplaukėje, Telšių rajone. Ji – tarptautinės klasės sportinių šokių šokėja, Lietuvos nusipelniusi kultūros ir švietimo darbuotoja (1985), Lietuvos nusipelniusi artistė (1990), tarptautinės kategorijos šokių sporto teisėja (1995), Lietuvos nusipelniusi trenerė (1996), sportinių šokių klubo „Žuvėdra“ įkūrėja.
    1960 m. baigusi vidurinę mokyklą Plungėje, mokslus tęsė Klaipėdoje. 1966 m. baigė Klaipėdos medicinos mokyklą, 1980 m. –  LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1992 m. suteiktas humanitarinių mokslų docentės pedagoginis mokslo vardas, 1999 m. – profesorės.
    Nuo 1971 m. O.S.Idzelevičienė - Pajėdaitė dirbo dėstytoja Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedroje. Nuo 1981 m. , įsteigus pramoginių šokių specializaciją, pradeda dirbti vyr. dėstytoja. Nuo 1990 m. -  Šokių katedros vedėja, sportinių šokių specialistų rengimo su aukštuoju išsilavinimu pradininkė: sudarė mokymo planus, pagrindinių dalykų programas, rengia ir leidžia metodinę ir mokomąją literatūrą.
    Ona Skaistutė Idzelevičienė-Pajėdaitė su šokiu gyvena visą gyvenimą. 1969-1982 m. - sportinių šokių šokėja. 1974 m. suteikta tarptautinė klasė, 1975 m. - tarptautinio konkurso Kijeve laureatė. TSRS rinktinės narė 1975-1982 m. Daugelio respublikinių dainų švenčių baletmeisterė ir vyr. baletmeisterė.
    Nuo 1971 m. – sportinių šokių klubo „Žuvėdra“, o nuo 1988 m. Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos šokių ansamblio „Žuvėdra“ vyr. trenerė, vyr. baletmeisterė. 1989-1992 m. — Lietuvos sportinių šokių federacijos viceprezidentė.
    Su kolektyvu „Žuvėdra“ koncertavo: Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Moldovoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Austrijoje, Olandijoje, Kuboje.

    Ona Skaistutė Idzelevičienė-Pajėdaitė apdovanota :

    • Kūno kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 laipsnio medaliu „Už aukštus sporto pasiekimus“ — 1994 m., 1995 m., 1996 m., 1998 m.;
    • suteikta nusipelniusio sporto trenerio kategorija — 1996 m.;
    • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Padėkos raštu — 1996 m.;
    • Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas apdovanojo medaliu „Kęstutis, Didysis Lietuvos kunigaikštis“ — 1996 m.;
    • Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu – 1997 m.;
    • Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu — 1999 m.;
    • Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi — 2003 m.;

    Kūno kultūros ir sporto departamento surengtuose rinkimuose 2004-2005 m. išrinkta geriausia Lietuvos trenere.
    2006 metų gegužės 25 dienos Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Onai Skaistutei Idzelevičienei suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

    Vytautas Giedraitis gimė 1923 metų gruodžio 21 dieną Telšių mieste, tarnautojų šeimoje. 1944 metais baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1950-1954 metais mokėsi Lietuvos Valstybiniame kūno kultūros institute.
    Baigęs institutą, 1954 metais buvo paskirtas į Telšių rajono kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pareigas, kur dirbo iki 1956 metų. Tuo pat metu Vytautas Giedraitis dirbo fizinio lavinimo mokytoju tuometinėje 3-oje vidurinėje mokykloje ir pirmuoju Telšiuose futbolo treneriu Sporto mokykloje. Laisvalaikiu pradėjo atkurti stalo teniso sportą Telšiuose. Nuo 1956 metų Vytautas Giedraitis pradėjo dirbti Telšių rajono sporto mokykloje stalo teniso treneriu ir juo dirbi iki 1993 metų. 1958 metais prie Sporto mokyklos buvo atidaryta teniso grupė, kurios treneriu buvo paskirtas Vytautas Giedraitis, kuris laikomas teniso pradininku Telšiuose. Nors 1966 metais teniso grupės visuose rajonuose buvo uždarytos, tačiau Vytauto Giedraičio paruošti tenisininkai ir toliau treniravosi bei žaidė “Nemuno” draugijos rengiamose varžybose.
    Stalo tenisui Vytautas Giedraitis atidavė 39 metus, išleido 29 tenisininkų laidas, paruošė per 100 sportininkų, iš kurių 2 tapo sporto meistrais, 19 – kandidatais į sporto meistrus, 58 – I-ojo atskyrio, kiti II-ojo ir žemesnių atskyrių.     1978 metais V. Giedraitis vėl atkūrė tenisą Telšiuose, įkūrė stalo teniso klubą “Impulsas”, buvo jo treneriu, vėliau generaliniu sekretoriumi. 2000 metais telšiškiai laimėjo “Žalgiriadoje” II-ąją vietą, o 2001 metais tapo čempionais. 
    Kaip sportininkas V. Giedraitis apie 20 metų žaidė futbolą. Baigė žaisti
    Telšių “Masčio” futbolo komandoje, kurio treneriu buvo keletą metų. 
    Vytautas Giedraitis yra Nacionalinės kategorijos stalo teniso teisėjas, 1990 metais jam suteiktas Lietuvos Nusipelniusio stalo teniso trenerio vardas, jis taip pat apdovanotas Lietuvos stalo teniso asociacijos garbės nario ženklu. Nuo 1956 iki 2002 metų V. Giedraitis apdovanotas “Nemuno”, Telšių rajono sporto mokyklos, Telšių sporto komiteto, rajono Švietimo skyriaus ir Telšių rajono savivaldybės garbės raštais ir medaliais.
    Vytautas Giedraitis ir dabar aktyviai dalyvauja sportinėje veikloje, žaidžia įvairiuose veteranų teniso turnyruose, organizuoja įvairias teniso ir stalo teniso varžybas ne tik rajono, bet ir Lietuvos mastu, yra parašęs knygą ‘Stalo tenisas Telšiuose” ir ruošiasi išleisti knygą “Tenisas Telšiuose”.
    2006 metų gegužės 25 dienos Telšių rajono savyvaldybės tarybos sprendimu Vytautui Giedraičiui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.
    2010 m. lapkričio 19 d. užgeso 86 metų Vytauto Giedraičio gyvybė.

    Alfredas Bumblauskas gimė 1956 metų lapkričio 18 dieną Telšiuose. 1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą. Dabar – šio universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorius ir vedėjas, Istorijos fakulteto prodekanas.
    Lietuvos istorijos mokslo panoramoje prof. A.Bumblauskas yra išskirtinė asmenybė, aprėpusi platų mokslinio, pedagoginio, mokslo organizavimo, teisės aktų rengimo darbų spektrą.
    Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A.Bumblauskas daug dėmesio skyrė istorijos dėstymo vidurinėse mokyklose problemai, parengė istorijos dėstymo koncepciją ir Lietuvos istorijos kurso programą.
    Tapęs Istorijos fakulteto dekanu, ėmėsi istorijos studijų ir istorijos dėstymo turinio pertvarkymo. Studijų reformą galima laikyti ir viena A.Bumblausko mokslinio darbo krypčių.
    A.Bumblausko iniciatyva 1994 m. buvo surengti pirmieji Zenono Ivinskio skaitymai. Profesoriui priklauso ir idėja surengti Vilniuje tarptautinę mokslinę konferenciją „Istoriografija ir atvira visuomenė“. Šis renginys tapo bene svarbiausiu 1996 m. Lietuvos mokslo įvykiu.
    1988–1990 m. A.Bumblauskas kūrė televizijos laidų ciklą „Lietuvos istorija“, o 1993–2004 m. – ciklą „Būtovės slėpiniai“. Už šį darbą jam ir kitiems laidos kūrėjams 1998 m. paskirta nacionalinė kultūros ir meno premija. Šiuo metu rengia TV laidą „Amžių šešėliuose“.
    1998–1999 m. buvo Lietuvos kultūros ir meno tarybos pirmininkas. Jis – Visuotinės lietuvių enciklopedijos konsultantas, Lietuvos Tūkstantmečio programos rengėjas.
    A.Bumblauskas parengė internetinius projektus „Lietuvos statutai“,  „Lietuva ir Europos ribos žemėlapiuose“, „Lietuvos istorija – tolerancijos istorija“, „Lietuva ir pasaulis“. Dalyvavo asociacijos „Europos judėjimas Lietuvoje“ veikloje, buvo vienas iš Lietuvos europinių integracinių procesų istorinės koncepcijos kūrėjų ir Lietuvos pristatymui užsienyje skirtų renginių organizatorių.
    2004 m. A.Bumblauskas kartu su S.Valiuliu ir S.Žvirgždu parengė albumą „Vilniaus universitetas fotografijose“. Šiame albume Vilniaus universiteto istorija pirmą kartą pateikta vaizduose.
    Svarbiausias profesoriaus darbas yra 2005 m. išleistas veikalas „Senoji Lietuva. 1009–1795“. Tai – kokybiškai naują Lietuvos istorijos mokslinių tyrimų ir istorinės informacijos pateikimo etapą žymintis, ikonografine medžiaga gausiai iliustruotas darbas. Jame išsamiai analizuojama visos daugiakultūrinės LDK visuomenės istorija, o kai kurie politinės, socialinės ir kultūros istorijos epizodai pateikiami pirmą kartą.
    2006 metų gegužės 25 dienos Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Alfredui Bumblauskui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

    Rolandas Paksas gimė 1956 metų birželio 10 dieną Telšiuose. Jo, kaip žymaus akrobatinio skraidymo meistro ir aviacijos sporto vadovo, kelio pradžia – Telšių Žemaitės gimnazijos aviamodeliuotojų būrelyje. Penkiolikmetis pasirodė Telšių aeroklube. Sulaukęs tinkamo amžiaus pradėjo skraidyti sklandytuvu L-13 „Blanik“.
    1975 m., baigęs pirmąjį Vilniaus inžinerinio statybos instituto kursą, R.Paksas pradėjo skraidyti akrobatiniais lėktuvais Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklube.
    Pasižymėjęs neeiliniais gabumais, jau trečiaisiais skraidymo metais įvykdė akrobatinio skraidymo  meistro normą, kaip perspektyvus sportininkas buvo pakviestas į Sovietų Sąjungos rinktinę.
    R.Paksas buvo Lietuvos komandos, 1979 m. tapusios VII  Sovietų Sąjungos tautų spartakiados nugalėtoja, narys. 1980 m. pirmą kartą iškovojo Sovietų Sąjungos čempiono medalį asmeninėje įskaitoje. Vėliau šiuose čempionatuose daug kartų pelnė visų spalvų medalių.
    1981 m. tapo S.Dariaus ir S.Girėno taurės laimėtoju. Po metų kaip sovietų komandos narys debiutavo pasaulio čempionate Austrijoje ir finale užėmė septintą vietą.
    1984 m. baigė Leningrado civilinės aviacijos akademiją.
    1985 m. R.Paksas buvo paskirtas vadovauti Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubui. Jo vadovavimo metais buvo išplėsta aeroklubo bazė, daug intensyvesnė tapo šio SDAALR padalinio sportinė veikla. 1988 m. Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubas buvo pripažintas geriausiu tarp Sovietų Sąjungos aeroklubų. Vadovaudamas aeroklubui, R.Paksas subūrė akrobatinio skraidymo grupę, kurioje, be jo paties, grupės lyderio, skraidė Robertas Noreika ir Leonas Jonys.
    Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubas tęsė veiklą, o 1991 m. sausį sovietų karinės agresijos dienomis, R.Paksas pagal suderintą su Krašto apsaugos departamento vadovybe planą buvo pasirengęs atlikti ypatingą užduotį – iškilus būtinybei, išskraidinti į užsienį kai kuriuos tuometės Lietuvos vadovybės asmenis.
    1991 m. pavasarį okupantų kariauna užgrobė Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubą ir pasitraukė iš jo tik po žlugusio tų metų rugpjūčio pučo Maskvoje.
    R.Paksas – pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos S.Dariaus ir S.Girėno eskadrilės vadas, šias pareigas ėjęs iki 1992 m. rudens, kai nutarė išbandyti save versle.
    1997 m. R.Paksas išrinktas Vilniaus miesto meru, Tarybos pirmininku, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu. 1999 m. ir 2001 m. – Ministras Pirmininkas. 2003 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Užimdamas politinius postus neapleido skraidymo. Jo vadovaujama Vilniaus akrobatinio skraidymo grupė daugybę kartų džiugino aviacijos švenčių bei kitų masinių renginių įvairiose Lietuvos vietovėse publiką.
    2002 m. spalio 3d. Vilniaus akrobatinio skraidymo grupė (R.Paksas, R.Noreika, L.Jonys) atliko unikalų aviacijos istorijoje grupinį po Verkšionių tiltu per Nerį.
    Rolandas Paksas niekada neužmiršo gimtųjų Telšių. Jis domisi miesto ir rajono žmonių gyvenimu, aktyviai dalyvauja organizuojamose miesto šventėse. Telšių gyventojai ir svečiai ne kartą gėrėjosi akrobatiniais Rolando Pakso skrydžiais virš gimtųjų Telšių, Masčio ir Germanto ežerų.
    2006 metų gegužės 25 dienos Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Rolandui Paksui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.


    Bronislavas Banys gimė 1951 metais rugpjūčio 15 dieną Petraičių k., Nevarėnų sen., Telšių r.. 1970 metais baigė Nevarėnų vidurinę mokyklą, o 1975 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų ūkio fakultetą. Vedęs. Turi dukrą ir du sūnus. 1975 metais darbinę veiklą pradėjo Kuršėnų miškų ūkio gamybiniame susivienijime Gedinčių girininkijos girininko pavaduotoju. Nuo 1976 m. iki 1978 m. birželio 1 d. dirbo Gedinčių girininkijos girininku. Nuo 1978 m. birželio 1 d. iki 1987 m. balandžio 1 d. Kuršėnų miškų ūkio gamybinio susivienijimo Miško ruošos punkto viršininku. Nuo 1987 m. balandžio 1 d. paskirtas Telšių miškų ūkio direktoriumi. Nuo 1990 metų Telšių miškų urėdas.
    Vedęs, žmona Zofija. Užauginta graži šeimyna - dukra ir du sūnūs.
    Bronislovas Banys minimas kaip teisingas, darbštus, stropus, sąžiningas, supratingas, turintis vadybinės patirties, gerą autoritetą bendradarbių tarpe vadovas.
    Nuo 1987 metų vadovaudamas Telšių miškų urėdijai, iš šio krašto kilęs urėdas, buvusį Kuršėnų, vėliau Kretingos susivienijimų filialinį miškų ūkį atvedė į savarankišką, ekonomiškai tvirtai stovinčią, vieną iš pirmaujančių urėdiją su gražiu administraciniu - gamybiniu centru, regioniniu miško daigynu, naujai pastatytomis ir atkurtomis girininkijų šiuolaikiškomis sodybomis.
    Bronislobas Banys yra aktyvus visuomenininkas. Atgimimo metais jis buvo renkamas Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu, vadovavo rajono medžiotojams, subūrė urėdijos medžiotojų klubą. 1998 metais išrinktas Lietuvos miškininkų sąjungos viceprezidentu. Įdėjo daug pastangų atgaivinant jaunųjų miško bičiulių veiklą Žemaitijoje, nuolat ją remia. Didelis Bronislovo Banio indėlis į Telšių ir Plungės rajonų gražinimą.
    2006 metų gegužės 25 dienos Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Bronislovui Baniui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.



    JE vyskupas Jonas Boruta gimė 1944 metų spalio 11 dieną Kaune. Baigė Kauno 13 - ąją vidurinę mokyklą, 1962 m. bandė stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau dėl sovietų valdžiai nepageidaujamos kilmės buvo nepriimtas. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. 1970 m. baigęs studijas dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute. 1982 m. apgynė disertaciją, tačiau pažymėjimas, liudijantis apie fizikos - matematikos mokslų kandidato laipsnio suteikimą, tuomet nebuvo išduotas. 1992 m. Lietuvos Mokslo taryba šią disertaciją nostrifikavo, suteikdama Jonui Borutai gamtos mokslų daktaro laipsnį.
    1975 m. pradėjo teologijos studijas pogrindinėje Kunigų seminarijoje. 1982 metų rugpjūčio 5 dieną Skaistgiryje slapta įšventintas kunigu. Suėmus "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" pirmąjį redaktorių kun. S. Tamkevičių SJ, 1983 - 1989 metais buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. 1983 - 1989 metais - vienas iš seserų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptųjų kursų vadovų. Nuo 1991 metų dėstė Bažnyčios istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 1998 metų - docentas.
    1989 m. paskirtas Vilniaus arkivyskupijos komisijos nariu, neakivaizdinės katechetų mokyklos prie Vytauto Didžiojo universiteto teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytoju bei globėju, 1996 m. - šio skyriaus direktoriumi. 1998 m. paskirtas Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolu.
    1997 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. Tais pačiais metais išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi. Nuo 1997 m. yra Lietuvos katalikų mokslo akademijos pirmininkas.
    2002 m. sausio 5 dieną popiežius Jonas Paulius II vyskupą Joną Borutą paskyrė Telšių vyskupu.
    2007 metų vasario 15 dienos Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu JE vyskupui Jonui Borutai suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas.

     

    Prof. Adomas Butrimas gimė 1955 m. rugpjūčio 16 d. Telšuose. Jo mokslinė ir švietėjiška veikla skirta Žemaitijai. Nuo 1987 m. A. Butrimas organizuoja mokslines konferencijas, kuriose nagrinėjami Žemaitijos istorijos, kultūros klausimai, leidžia seriją knygų „Žemaičių praeitis“, vienas iš „Žemaitijos istorija“ autorių ir sudarytojų, knygos „Telšių kraštas“ autorius, rašo istorijos vadovėlius mokykloms. Išėjo šios serijos knygos: „Seda“, „Renavas“, „Varniai“, „Pavandenė“, „Viešvienai“, ir kt. Kasmet organizuoja ekspedicijas, kuriose dalyvauja istorikai, menotyrininkai. Ekspedicijų medžiagos pagrindu rengiami straipsniai, konferencijos. Konferencijas organizuoja kasmet vis kitame Žemaitijos miestelyje, jų gyventojai turi galimybę šviestis, sužinoti savo krašto istorijos ir kultūros paveldą. Neabejotinas profesoriaus indėlis įkuriant aukštąją mokyklą Telšiuose (VDA Telšių dailės fakultetą) ir sudarant sąlygas Žemaitijos vaikams siekti aukštojo mokslo gimtinėje.
    2008 m. birželio 14 d. įteiktas apdovanojimas — Žemaičių šlovės žvaigždė.

     

    Prel. bažn. t. dr. Juozas Šiurys – prelatas, Telšių Vyskupo V. Borisevičiaus  kunigų seminarijos dėstytojas. Gimė 1954 m., po armijos 1975 m. pašauktas Dievo įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Pasirinkęs tokį gyvenimo kelią J. Šiurys rūpinosi ne tik vyskupijos reikalais, bet padėjo ir kiekvienam bėdos ištiktam žmogui. 1988 m. birželio 3 d. vyskupo A. Vaičiaus paskirtas katedros klebonu ir Telšių dekanato dekanu, vėliau dirbo Telšių vyskupijos „Caritas“ direktoriumi. Po kiek laiko ir Telšių vyskupijos katechetikos centro vadovu. Net užimdamas svarbias ir daug laiko atimančias pareigas prelatas J. Šiurys dirbo ne tik katedroje, bet rūpinosi ir Eigirdžių, Kaunatavo, Ubiškės bei Viešvėnų parapijomis. Vėlesniais metais studijavo Romoje, apgynė daktaro disertaciją Romos Popiežiškąjame Letarano universitete. 2002 metais Jo Šventenybės popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas garbės prelatu. Negana to, buvo paskirtas Telšių vyskupijos tribunolo teisėju. 2009 metais užėmė ir Telšių V. Borisevičiaus gimnazijos kapeliono pareigas. Šiuo metu yra Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas.

    Algirdas Pažemeckas – AB „Žemaitijos pienas“ įkūrėjas, ilgametis vadovas, valdybos pirmininkas, nusipelnęs Lietuvos pramonės darbuotojas. Garbės piliečio vardas 2016 m. gruodžio 6 d. suteiktas Magdeburgo teisių Telšių miestui suteikimo 225-ųjų metinių proga.

    © Telšių rajono savivaldybė.
    Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.