Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
29303101020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829303101
Rugpjūtis
    2019     
 

LR Seimo narys

Valentinas Bukauskas

FOLKLORO ANSAMBLIO „ČIUČIURUKS“ VAIKAI VASARĄ PASITIKO BOSNIJOJE IR HERCEGOVINOJE

Ankstyvą liepos 23-iosios rytą nemažas būrelis Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ dalyvių išsiruošė ilgam keliui iki Bosnijos ir Hercegovinos sostinės Sarajevo, kuriame vyko 10-asis tarptautinis vaikų folkloro festivalis. Dalyvavo 17 vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių iš 12 Europos šalių. Kelionė buvo ilgai laukta, o tas džiugus rytas išaušo su tikėjimu, kad ten, toli, mūsų laukia daug įspūdžių, naujų pažinčių, patirčių su ryškiu kultūros įvairovės spektru.

Pirmoji sustojimo stotelė – Krokuva. Šiame mieste lankėmės ne pirmą kartą, tačiau jo grožį vėl atradome iš naujo. Kai mūsų susižavėjusios akys bėgiojo autobuso languose pasirodžiusiais Kroatijos kalnais, o mieguistas autobuso oras lingavo nuo vaikų čirškėjimo, net negalvojome, kad sudėtingas maršrutas Vengrijos keliais neleis mums ilgiau užsibūti nuostabiame Osijeko miestelyje. Save paguodėme, kad būtinai dar čia sugrįšime. Po pusdienio pasiekėme savo tikslą – Sarajevo miestą, kuris mus pasitiko gražiu kraštovaizdžiu bei pastatais, paženklintais karo žymėmis. Daugelis jų sužaloti kulkomis, gatvėse moterys su vaikais prašo išmaldos. Tačiau tai nuotaikos mums nesugadino. Apsigyvenome viešbutyje ir laukėme rytojaus programos bei pirmojo koncerto.
Keista, bet tikriausiai nesuklysime įsivardiję didžiausia festivalio egzotika. Pirmiausia reikia pastebėti, kad Bosnijos ir Hercegovinos riba tarp autentiško ir stilizuoto folkloro, tarp folkloro bei dainų ir šokių ansamblių mums, žemaičiams, nebuvo tokia aiški. Daugelis festivalyje dalyvavusių folkloro ansamblių atstovavo stilizuotam folklorui, pristatydami savo krašto kultūrą su „negyva muzika“. Tokiame kontekste pasirodėme ypač autentiški ir archajiški. Žinoma, ne vien dėl „žanro“, jei taip tinkama įvardyti, bet dėl repertuaro.
Koncertinėje programoje nuskambėjo skudučiai, ratukinė ryla, piemenų šokis su lazdomis, ypatingos žiūrovų reakcijos sulaukė vaikinų šokama „Meškutė“, žemaitiška daina „Išejė srėlčiuokas“ mums – klasikiniai lietuvių liaudies dainų pavyzdžiai. O klausytojams turėjo palikti įspūdį, mat, sprendžiant iš girdėtų festivalio dalyvių, homofoninis daugiabalsiškumas daugelio šalių folkloro ansambliams visiškai nebūdingas.
Lietuviški šokiai taip pat išsiskyrė – ir ne tik dėl to, kad jie niekaip nestilizuoti, ar dėl to, kad baltiškas temperamentas visai kitoks. Lyginant su kitais festivalio dalyviais, kurie dažnai šokiu demonstravo individualumą, pasirodydami solo, ar formavo grupę, vienodai trypdami tuos pačius ritmus, ir vis tik, kad ir susikabinę į eilę ar ratą, šokdami tarsi po vieną. „Čiučiuruks“ dalyviai išryškino gražų lietuvių kultūros bruožą grįsti šokius poros santykiu. Už autentiškumą ir sceninę kultūrą buvome pastebėti ir įvertinti ne vieno užsienio folkloro grupių vadovo – pagyrimais bei pasiūlymais atvykti į įvairius tarptautinius festivalius kitais metais.
Miesto aikštėje ir skveruose buvome ir dalyviai, ir žiūrovai, tad turėjome ir patys kuo stebėtis. Pavyzdžiui: kaip šokėjai po poros minučių intensyvaus trypčiojimo ir šokinėjimo sugeba dainuoti lyg niekur nieko ar net dainuoti šokdami? Kodėl gi slovakų vyriškių liemenės ir marškiniai tokie trumpi? (Viena iš girdėtų versijų – kad matytųsi, jog nesinešioja ginklų.) O jau galiono grožis – kaip vestuvinis tortas!
Važiavome į vaikų folkloro festivalį, tačiau nepajautėme festivalio dvasios, vaikų ir jaunimo klegesio, bendrų vakaronių, pasidainavimų ar paprasčiausių pasisėdėjimų. Festivalio organizatoriai neturi tokios tradicijos, kad susirinkę vaikai iš įvairių Europos kampelių pažintų kiekvienos kultūros įvairovę, skirtumus ir panašumus iš arčiau – mokydamiesi bendrų šokių, ratelių ar žaidimų. Nuostabu, kad festivalį vainikavo visų dalyvių bendra diskoteka, bet ne vakaronė. Tokių tradicinių vakarų festivalio organizatoriai neturi, o gal net ir nežino...
Nepaisant festivalio trūkumų ir formuojamų festivalio tradicijų, grįžome laimingi ir pakylėti. Galime drąsiai didžiuotis savo šalies kultūra ir savo folkloru, kuris, kaip parodė šis festivalis, kitiems taip pat gali būti įdomus ir gražus.
                                                                                                
Telšių kultūros centro inf.

Taip pat skaitykite:
Atgal Spausdinimo versija Archyvas
Dalintis
Facebook
Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
komentarų nėra