Atšalus orams, ledas kaip magnetas traukia žiemos sporto mėgėjus ir poledinės žūklės entuziastus. Užšalę vandens telkiniai - puiki pramoga vaikams. Tačiau visi, lipantys ant ledo, retai susimąsto apie jų tykojančius pavojus ir riziką.
Ne tik poledinės žūklės mėgėjams, bet ir visiems norintiems pasidžiaugti žiemos malonumais, gelbėjimo darbus atliekantys pareigūnai pataria, kaip atpažinti, ar ledas saugus, ar ant jo galima lipti, kaip elgtis, jei pastebėjote, jog ledas netvirtas ar įlūžote.
Ledas laikomas tvirtu, t. y. gali išlaikyti vieną žmogų su nešuliu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12-20 cm, o mažiausias atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai, atstumas tarp grupių – 5 – 6 metrai. Lengvąjį automobilį išlaiko 26 cm storio ledas, o važiuojant ledu atstumas tarp automobilių turi būti 15 metrų.
Tvirtas ledas visada yra mėlyno arba žalio atspalvio.
Matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš nuotekų įrenginių, yra šaltinių.
Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.
Eiti reikia palengva, „čiuožiančiu“ žingsniu, t. y. neatkeliant kojų nuo žemės. Einant ledu patartina apeiti užneštas sniegu ar apipustytas vietas. Ledas po sniegu visada  plonesnis. Ypač pavojingas ledas atodrėkių metu.
Jeigu esate su slidėmis, atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galėtumėte nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas – galėsite lazdas greitai numesti.
Ypatingai atsargūs turėtų būti poledinės žūklės mėgėjai. Išsiruošus žvejoti, jiems reikėtų pasiimti ir gelbėjimosi priemonių: virvę su svareliu, kurią galima būtų numesti skęstančiajam ar gelbėtojams, gelbėjimo liemenę, kuri apsaugotų ne tik nuo vėjo, bet ir neleistų nugrimzti po ledu.
Dar viena efektyvi gelbėjimosi priemonė – smaigai. Su jais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.

Ką daryti įlūžus?
Nepasiduoti panikai!

• Nesistenkite karštligiškai kabintis už ledo krašto.
• Lėtai, atsargiai, nedarant jokių staigių judesių, ropštis iš eketės į tą pusę, iš kurios atėjote.
• Ant ledo reikia užslinkti plačiai išskėtus rankas, kad padidėtų atramos plotas.
• Stengtis kiek įmanoma toliau krūtine užšliuožti ant ledo, o po to atsargiai užkelti vieną koją, paskui kitą.
• Jei eketė siaura, išlipti iš eketės galima vartantis nuo nugaros ant pilvo.
• Jei ledas silpnas ir, bandant išlipti iš eketės, lūžta, reikia jį laužyti tol, kol prieisite iki stipraus.
• Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
• Jeigu įlūžote užšalusioje upėje, iš eketės reikia ropštis prieš srovę ir neplūduriuoti  pasroviui, nes upės srovė gali įtraukti po ledu.
• Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Nukentėjusį stipriai ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Kol dar neįvyko skaudžių nelaimių, visų rajono gyventojų prašome nepalikti ant ledo vaikų be priežiūros, poledinės žūklės mėgėjams nerizikuoti gyvybe ir nelipti ant pirmojo ledo, kilus pavojui žmonių gyvybei, nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.  

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos  rekomendacijas parengė

ASTA MOCKEVIČIENĖ,
Telšių rajono savivaldybės administracijos
vyriausioji specialistė (civilinės saugos)