Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Birželis
    2018     
 

LR Seimo narys

Valentinas Bukauskas

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SALĖJE – SKAITYMO MARATONAS IR VIRTUALI PARODA, SKIRTA SIGNATARUI, PIRMAJAM TELŠIŲ VYSKUPUI JUSTINUI STAUGAIČIUI ATMINTI

2018 m. vasario 21 d., trečiadienį, nuo 10 val. Telšių rajono savivaldybės administracijos Didžiojoje salėje vyks skaitymo maratonas „Simonas Daukantas ir Justinas Staugaitis. Jie svajojo ir kūrė Lietuvą“. Kviečiame aktyviai dalyvauti  skaitymo maratone, patiems paskaityti pasirinktą Simono Daukanto arba Justino Staugaičio tekstą, taip pat galėsite pasiklausyti ir patys paskaityti ką tik pakartotinai po daugiau kaip 80 metų išleistą Justino Staugaičio romaną „Tiesiu keliu“ (pasirašytą J. Gintauto slapyvardžiu). Maratono metu veiks virtuali paroda Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Seimo Pirmininkui, Telšių vyskupui Justinui Staugaičiui – 150“.

Justinas Staugaitis (1866–1943) – neeilinė asmenybė Lietuvos istorijoje. 1918 m. vasario 16 d. jis kartu su kitais signatarais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tačiau ir iki jo pasirašymo buvo nueitas ilgas ir sudėtingas, daug jėgų pareikalavęs kelias Dievui ir Tėvynei: 1905 m. Justinas Staugaitis įsteigia pirmąjį Lietuvoje vaikų darželį, 1906 m. garsiąją „Žiburio“ draugiją neturtingiems moksleiviams bei studentams remti, aktyviai dalyvauja nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo darbe, nors tai, be abejonės, buvo labai pavojinga. 1917 m. rugsėjo mėn. jis dalyvauja Lietuvių konferencijoje Vilniuje ir išrenkamas Lietuvos Tarybos nariu. Nuo tada iki pat kitų metų vasario 16-osios dėl Lietuvos likimo kovojama kasdien – tiek badaujančiame Vilniuje, tiek tarptautinėje arenoje. Po Nepriklausomybės Akto pasirašymo Justinas Staugaitis išrenkamas į I ir II Seimus, išrenkamas II Seimo Pirmininku. 1926 m. paskiriamas pirmuoju Telšių vyskupu. Ryškūs jo vyskupavimo pėdsakai matomi ir šiandien: Justino Staugaičio iniciatyva įkuriama Telšių kunigų seminarija, pastatomi jai rūmai, pastatomi Vyskupų rūmai, Parapijos namai (dalis dabartinio teatro pastato). Šiems darbams lėšos renkamos net Amerikoje. Vyskupas rūpinosi ne tik bažnyčios, bet ir viso Telšių krašto kultūros, spaudos,  ūkio reikalais, rašė straipsnius, literatūros kūrinius. Net ir po jo mirties seminarijos parengti kunigai tęsė vyskupo pradėtą blaivybės judėjimą, nulėmusį ne vieno asmens, ne vienos šeimos likimą.

Parodoje rasite Justino Staugaičio pamokslo, sakyto 1933 m. vasario 16 d., ištrauką. Šie žodžiai, tarsi ataidintys iš Simono Daukanto raštų, daug pasako apie Justino Staugaičio asmenybę: pirmiausia reikia pažadinti tautą, išmokyti lietuvius svajoti, kad jie tebėra tauta, tik tada galima pradėti kurti valstybę:

„Mums tebuvo likusi tik viena liaudis ir ta pati nešė sunkų baudžiavos jungą. Ir ta liaudis vis tirpo ir tirpo. Galima jau buvo spėlioti, kada bus tartas paskutinis lietuviškas žodis. Ir mūsų kaimynai, kurių tautinius organizmus stiprino mūsų Tautos nuostoliai, be abejonės, to laukė. Tačiau kitaip buvo surėdyta Dievo Apvaizdos Ir štai sunkiausiomis apystovomis ima reikštis tautinis mūsų susipratimas. Kaip tas susipratimas yra augęs ir tapęs, apie tai aš nekalbėsiu, nes tie dalykai visiems gerai žinomi. Jau prieš Didįjį Karą mes pasijutome esą nebe liaudis, tik tauta, su visomis savybėmis, kurios dera tautai. Didysis Karas sutriuškino mūsų spaudėjų galybę. Tam karui besibaigiant, ir mes tai esame padarę. Per rinktinius mūsų Tautos vyrus mes esame tarę reikšmingą žodį, kad mūsų Tauta jau yra nepriklausoma ir kad ji atstato savo Valstybę. Įvyko tai 16 vasario 1918 m. dieną. Tuomet buvo tartas žodis, bet kad jis pavirstų kūnu, gyvenimo faktu, dar mums reikėjo daug kliūčių nugalėti.“ (Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 669, ap. 48, b. 40, I. 141–140). Paskutiniai jo prieš mirtį ištarti žodžiai taip pat buvo skirti Lietuvai: „Dieve, saugok Lietuvą“.

Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, koncepcijos ir teksto autoriai dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas, parodos partneriai: Alytaus kraštotyros muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Kauno apskrities archyvas, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas, Kretingos muziejus, Kauno miesto muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Marijos ir Jurgio Šlapelių namas Muziejus, Mažeikių muziejus, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Žemaičių vyskupystės muziejus.

Iš anksto perskaityti parodos įžangą galite čia.

Daugiau apie skaitymo maratoną čia.

Maloniai laukiame renginyje.

 

Kalbos tvarkytoja Birutė Žulkutė

Taip pat skaitykite:
Atgal Spausdinimo versija Archyvas
Dalintis
Facebook